Aidas Užkuraitis
Lietuvoje bręsta naujos diskusijos dėl mokesčių, kurios gali paliesti tiek gyventojus, tiek smulkiojo verslo savininkus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus perspėja, kad valstybės finansinė padėtis gali būti prastesnė, nei šiuo metu prognozuoja Vyriausybė.
Augant gynybos išlaidoms, valstybės skolai ir finansiniams įsipareigojimams, tenka ieškoti papildomų pajamų. Lietuvos banko vadovas jau įvardijo mokestines lengvatas, kurių reikalingumu abejoja.
Valstybės biudžete gali pritrūkti šimtų milijonų
Rengiant 2027 metų biudžetą, Vyriausybė numato, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau G. Šimkaus vertinimu, realus deficitas gali siekti 4,2 procento.
Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, šis rodiklis gali išaugti dar labiau.
Vien dėl nepasiteisinusių lūkesčių, susijusių su geresniu mokesčių administravimu, kitąmet valstybės biudžetas gali negauti apie 200 mln. eurų planuotų pajamų. Lietuvos bankas
Taip pat gali atsirasti papildomų išlaidų geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai bei Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams.
Įvardijo lengvatas, kurių reikalingumu abejoja
Lietuvos banko vadovas įsitikinęs, kad didėjant valstybės finansiniams poreikiams būtina peržiūrėti esamą mokesčių sistemą.
G. Šimkus išskyrė kelias lengvatas:
- Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas dovanoms.
- Lengvatas iš darbdavių gaunamoms dovanoms.
- Loterijų laimėjimų apmokestinimo lengvatas.
- Lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tokios lengvatos iš tiesų ekonomiškai pagrįstos.
Vis dėlto kol kas tai yra siūlymai ir diskusijų objektas, o ne priimti sprendimai dėl jų panaikinimo.
Smulkiajam verslui – nerimą kelianti žinia
Ypač daug diskusijų gali sukelti Lietuvos banko vadovo požiūris į mažoms įmonėms taikomą lengvatinį pelno mokesčio tarifą.
G. Šimkaus nuomone, tokia sistema gali neskatinti įmonių plėstis, nes išlaikyti mažesnę veiklos apimtį kai kuriais atvejais tampa finansiškai naudingiau.
Panaikinus šią lengvatą, daliai smulkiojo verslo įmonių galėtų padidėti mokestinė našta.
Tačiau konkretūs pakeitimai, jų įsigaliojimo datos ir galimi nauji tarifai kol kas nėra patvirtinti.
Prakalbo ir apie nekilnojamojo turto mokestį
Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį ir į nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvoje iš šio mokesčio surenkama santykinai nedaug pajamų.
Apskritai šalies mokestinės pajamos 2025 metais sudarė 22,4 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis siekė 26,3 procento.
Šis skirtumas tampa itin aktualus valstybei ieškant papildomų finansavimo šaltinių.
Didesni mokesčiai gali atsispindėti parduotuvių kainose
Gyventojams aktualiausias klausimas – kaip valstybės priimami sprendimai paveiks jų pinigines.
Lietuvos banko vertinimu, didinami akcizai ir augančios valstybės išlaidos reikšmingai prisidės prie infliacijos.
Labiausiai tiesioginis poveikis gali būti juntamas degalų, alkoholio ir tabako gaminių kainoms.
Didesnės pensijos, išmokos ir atlyginimai taip pat didins vartojimą. Jeigu prekių ir paslaugų pasiūla neaugs taip pat sparčiai, didesnė paklausa gali paskatinti kainų kilimą.
Skaičiuojama, kad su biudžetu susiję sprendimai gali lemti maždaug ketvirtadalį viso prognozuojamo kainų augimo 2027–2029 metais.
Valstybės skola sparčiai augs
Ne mažiau neramina ir Lietuvos valstybės skolos augimo prognozės.
Numatoma, kad skola, 2026 metais sieksianti apie 43,8 proc. BVP, iki 2029 metų gali išaugti iki 54,3 procento.
Didėjant skolai, daugiau biudžeto lėšų teks skirti palūkanoms mokėti.
Vien dėl brangesnio ankstesnės skolos refinansavimo metinės palūkanų išlaidos ateityje galėtų būti vidutiniškai apie 620 mln. eurų didesnės.
Tai reikštų mažiau finansinių galimybių kitiems valstybės poreikiams.
Ko gyventojams tikėtis 2027 metais?
Nepaisant augančio spaudimo valstybės finansams, Lietuvos bankas prognozuoja, kad bendras infliacijos tempas turėtų mažėti.
Rugsėjį skelbtose prognozėse numatyta:
- 2026 metais – 5,1 proc. vidutinė metinė infliacija.
- 2027 metais – 3,1 proc.
- 2028 metais – 2,6 proc.
Tačiau mažėjanti infliacija nereiškia, kad prekės ir paslaugos atpigs. Tai reiškia, kad bendras kainų lygis turėtų kilti lėčiau.
Galutiniai sprendimai dar priešakyje
Finansų ministerija taip pat pripažįsta, kad reikia ieškoti papildomų pajamų ir efektyviau naudoti valstybės lėšas.
Tarp svarstomų priemonių minimi saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo pakeitimai.
Tik priėmus konkrečias įstatymų pataisas paaiškės, kurių mokestinių lengvatų gyventojai bei verslas iš tiesų gali netekti ir kiek papildomai teks mokėti.
