Aidas Užkuraitis
Lietuvos gyventojų piniginėms gali tekti atlaikyti dar vieną išbandymą. Valdantiesiems svarstant naujus mokesčių pakeitimus, vienas žinomiausių šalies verslininkų Dainius Dundulis įspėja apie pasekmes, kurias pirkėjai gali pajusti tiesiog prie parduotuvių kasų.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo teigimu, kai kurios prekės gali ne tik smarkiai pabrangti, bet ir visiškai išnykti iš parduotuvių lentynų. Verslininkas atkreipia dėmesį ir į dar vieną pavojų – galimą šešėlinės prekybos augimą.
Kai kurios prekės gali tapti prabangos preke
D. Dundulis perspėja, kad didinant vadinamąjį cukraus mokestį vartotojams teks plačiau atverti pinigines.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių verslininkas pateikė tirpiosios kavos gėrimus „trys viename“.
Pasak jo, kai kurios tokios prekės dėl jau įvesto akcizo pabrango beveik dvigubai. Jeigu mokestis būtų dar kartą padidintas, jų kaina, palyginti su pradine, galėtų išaugti net tris kartus.
Dunduliui abejonių kelia pati apmokestinimo logika.
Pirkdamas kavą, cukrų ir grietinėlę atskirai, žmogus nemoka saldintiems gėrimams taikomo akcizo. Tačiau sujungus šiuos ingredientus į vieną apmokestinamą produktą, atsiranda papildoma mokestinė našta.
Kai kurių produktų parduotuvėse gali nebelikti
Dar labiau neramina verslininko perspėjimas dėl galimo prekių asortimento mažėjimo.
Dundulis kaip pavyzdį pateikė daugeliui lietuvių nuo vaikystės pažįstamą saldintą kisielių. Jo teigimu, dėl pasikeitusio apmokestinimo tokio produkto rinkoje jau beveik neliko.
Verslininkas neatmeta galimybės, kad panašus likimas laukia ir kitų produktų, kurių gamyba bei pardavimas dėl išaugusių mokesčių taps ekonomiškai nepatrauklūs.
Prekybininkai nėra suinteresuoti laikyti lentynose prekių, kurių vartotojai dėl pernelyg aukštos kainos nebeperka.
Todėl gamintojams gali tekti rinktis – keisti produktų sudėtį, mažinti gamybą arba visiškai atsisakyti tam tikrų prekių.
Cukraus mokestį siūloma didinti beveik dvigubai
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje jau galioja saldintų nealkoholinių gėrimų akcizas.
Tačiau 2027 metais mokestinė našta gali tapti gerokai didesnė.
Lapkričio 11 dieną pateiktame Akcizų įstatymo pakeitimo projekte numatomi nauji tarifai:
- Mažiau pridėtinio cukraus turintiems apmokestinamiems gėrimams – 14 centų už litrą.
- Gėrimams, kuriuose 100 mililitrų yra bent 8 gramai pridėtinio cukraus – 40 centų už litrą.
- Skystiems gėrimų koncentratams – 105 eurai už 100 litrų.
- Kitiems apmokestinamiems gėrimų koncentratams – 2 eurai už kilogramą.
Šiuo metu pagrindiniai saldintų gėrimų akcizo tarifai siekia atitinkamai 7,4 ir 21 centą už litrą.
Pagal pateiktą projektą nauji tarifai įsigaliotų 2027 metų liepos 1 dieną.
Svarbu pabrėžti, kad tai kol kas yra pasiūlymas, o ne galutinai priimtas sprendimas.
Kiek papildomai gali tekti mokėti?
Jeigu siūlomi pakeitimai būtų priimti, o visas akcizo padidėjimas perkeltas į galutinę prekės kainą, įskaičiavus PVM, stipriau saldinti gėrimai galėtų papildomai pabrangti maždaug:
- 0,5 litro butelis – 11 centų.
- 1 litro butelis – 23 centais.
- 1,5 litro butelis – 34 centais.
- 2 litrų butelis – 46 centais.
Tai teoriniai skaičiavimai, neįvertinantys kitų galimų gamybos ir prekybos sąnaudų pokyčių.
Galutinės kainos priklausytų nuo gamintojų, prekybininkų sprendimų ir konkurencijos rinkoje.
Dundulis perspėja apie užburtą ratą
Pasak verslininko, didesnis mokestis gali sukelti grandininę reakciją.
Pabrangus prekėms, dalis gyventojų pradeda jų pirkti mažiau. Sumažėjus paklausai, gamintojai priversti mažinti gamybos apimtis.
Tačiau gamyklų išlaikymo, darbuotojų, įrangos ir kitų pastoviųjų sąnaudų išlaidos savaime neišnyksta.
Gaminant mažesnį produktų kiekį, vienam gaminiui tenkanti šių išlaidų dalis gali padidėti.
Todėl prekės savikaina gali augti ne tik dėl paties akcizo, bet ir dėl sumažėjusios gamybos.
Dundulio vertinimu, tokio proceso pasekmės ilgainiui gali tapti kur kas skaudesnės, nei iš pradžių numatoma.
Įžvelgia dar vieną rimtą pavojų
„Norfos“ vadovas mano, kad dideli kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių gali paskatinti neoficialią prekybą.
Jeigu tam tikrus produktus užsienyje bus galima įsigyti gerokai pigiau, atsiras žmonių, norinčių juos neoficialiai perparduoti Lietuvoje.
Verslininkas neatmeta galimybės, kad tokia prekyba galėtų apimti net saldintus gėrimus ar tirpiosios kavos mišinius.
Tokiu atveju valstybė rizikuotų prarasti dalį mokestinių pajamų, o legaliai dirbantys prekybininkai susidurtų su nesąžininga konkurencija.
Vis dėlto kol kas tai yra Dundulio įvardijamas galimas scenarijus, o ne patvirtinta masinės šešėlinės prekybos tendencija.
Ekonomistas įžvelgia skaudų paradoksą
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat kritiškai vertina planuojamus mokestinius pakeitimus.
Jo nuomone, didesnius vartojimo mokesčius gali skaudžiausiai pajusti būtent mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Mažiau uždirbančios šeimos didesnę savo biudžeto dalį išleidžia kasdienėms prekėms ir maistui. Todėl net palyginti nedideli kainų pokyčiai ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos jų finansinei padėčiai.
Ekonomistas abejoja, ar papildomos pajamos iš cukraus mokesčio padidinimo iš esmės išspręstų valstybės biudžeto finansavimo problemas.
Ar didesni mokesčiai išgelbės valstybės biudžetą?
Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius iš saldintų nealkoholinių gėrimų akcizo valstybė surinko 27,3 mln. eurų.
Didinant tarifus tikimasi papildomų pajamų.
Tačiau galutinis rezultatas priklausys ir nuo gyventojų elgsenos. Jeigu pirkėjai atsisakys dalies produktų, pereis prie neapmokestinamų alternatyvų arba dažniau apsipirks užsienyje, mokestinės pajamos gali augti lėčiau, nei tikimasi.
D. Dundulio perspėjimas pirkėjams aiškus – jeigu siūlomi pakeitimai bus priimti, dalies įprastų produktų kainos gali nemaloniai nustebinti, o kai kurių prekių parduotuvių lentynose gali apskritai nebelikti.
