Aidas Užkuraitis
Naktį virš Lietuvos vykusi NATO naikintuvų operacija paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Į šalies oro erdvę įskridęs bepilotis orlaivis nebuvo sunaikintas, nors jį perėmę naikintuvai net du kartus bandė panaudoti ginkluotę. Po pirmojo bandymo raketos nuolaužos nukrito Biržų rajone, o antrasis susiklostė dar netikėčiau.
Tačiau labiausiai nustebino Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro atskleista detalė. Paaiškėjo, kad antrą kartą droną sunaikinti bandęs naikintuvas į bazę sugrįžo su raketa. Kas iš tikrųjų nutiko ore?
Nerami naktis virš Lietuvos
Naktį iš lapkričio 10-osios į 11-ąją Lietuvos gyventojai sulaukė perspėjimų apie oro pavojų.
Dalyje šalies buvo paskelbti geltoni ir raudoni pavojaus signalai.
Priežastis – į Lietuvos oro erdvę įskridęs neatpažintas bepilotis orlaivis.
Į incidentą reagavo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Kariškių duomenimis, dronas buvo vizualiai atpažintas maždaug ties Kaunu.
Tačiau būtent čia iškilo pirmoji problema.
Kodėl drono nenumušė prie Kauno?
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas paaiškino, kad drono naikinimas virš apgyvendintos teritorijos būtų kėlęs pavojų žmonėms.
Numušus bepilotį orlaivį, jo nuolaužos galėjo nukristi ant pastatų ar kitų objektų.
Todėl buvo nuspręsta palaukti tinkamesnių sąlygų.
Tačiau dronui judant toliau, orai pablogėjo.
Naikintuvų pilotams teko atlikti kelis priartėjimus, kol atsirado galimybė panaudoti raketas.
Galiausiai droną bandyta sunaikinti Biržų rajono apylinkėse.
Pirmoji raketa nepataikė
Pirmasis bandymas buvo nesėkmingas.
NATO naikintuvo paleista raketa į bepilotį orlaivį nepataikė ir susinaikino.
Jos nuolaužos nukrito Biržų rajone.
Į įvykio vietą buvo iškviestos atsakingos tarnybos, pradėtas vykdyti planas „Skydas“.
Pavojinga teritorija buvo saugoma, kol specialistai surinko rastus raketos likučius.
Vietos gyventojai pasakojo girdėję stiprų trenksmą ir matę ryškų blyksnį.
Kai kurie žmonės teigė, kad garsas buvo toks stiprus, jog net sudrebėjo namai.
Tačiau tai buvo tik dalis istorijos.
Antroji raketa – dar didesnė mįslė
Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras atskleidė, kad per antrąjį bandymą kilo techninių nesklandumų.
Generolas patvirtino, kad naikintuvas saugiai nusileido su raketa.
Tačiau paklaustas, ar tai reiškia, kad antrosios raketos apskritai nepavyko paleisti, kariuomenės vadas tokios išvados nepatvirtino.
Pasak jo, incidento priežastis aiškinsis oro gynybos misiją vykdžiusios valstybės specialistai.
Taigi kol kas negalima tvirtinti, kad antroji raketa buvo paleista ir nepataikė.
Galimas ir kitoks scenarijus – dėl techninio sutrikimo ji galėjo likti pritvirtinta prie naikintuvo.
Buvęs oro pajėgų vadas iškėlė svarbią versiją
Apie galimą antrosios raketos problemą lapkričio 13 dieną prabilo atsargos generolas, buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis.
Jo vertinimu, raketa galėjo nesuveikti dėl techninio gedimo.
Vienas iš galimų paaiškinimų – ji neatsiskyrė nuo naikintuvo pakabinimo taško.
Tokie sutrikimai aviacijoje galimi dėl skirtingų priežasčių, įskaitant techninius gedimus ar aplinkos poveikį.
Tačiau E. Mažeikis pabrėžė, kad tai tik prielaida.
Norint nustatyti tikrąją priežastį, būtina išanalizuoti naikintuvo sistemų duomenis.
Kodėl net pažangus naikintuvas gali nepataikyti į droną?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad modernūs NATO naikintuvai nesugebėjo sunaikinti palyginti nedidelio bepiločio orlaivio.
Tačiau, pasak aviacijos specialistų, tokia užduotis gali būti sudėtingesnė, nei atrodo.
Vienas pagrindinių iššūkių – didelis naikintuvo ir drono greičių skirtumas.
Naikintuvas juda gerokai greičiau, todėl pilotas turi labai ribotą laiką tinkamam raketos paleidimo momentui pasirinkti.
Be to, dronas gali skristi mažame aukštyje.
Tokiu atveju raketos taikinio sekimo sistemoms gali trukdyti žemės paviršius, medžiai ir kitos kliūtys.
Įtakos taip pat gali turėti meteorologinės sąlygos.
Vis dėlto kuri iš šių aplinkybių buvo lemiama konkrečioje operacijoje, paaiškės tik atlikus tyrimą.
Kilo klausimų ir dėl paties drono
Po incidento Lietuvos pareigūnai pateikė prielaidą, kad šalies oro erdvę galėjo pažeisti Ukrainos bepilotis orlaivis.
Tuo metu Ukraina vykdė plataus masto dronų atakas prieš objektus Rusijoje.
Todėl svarstyta, kad vienas iš bepiločių galėjo nukrypti nuo numatyto maršruto.
Tačiau oficialiai patvirtinti drono kilmės nepavyko.
Kadangi jis nebuvo numuštas, tyrėjai neturėjo jo nuolaužų, kurios padėtų nustatyti modelį ir kitus duomenis.
Taip pat nebuvo patvirtinta, ar bepilotis orlaivis gabeno sprogmenų.
Po incidento – sprendimai dėl gyventojų saugumo
Nerami naktis paskatino diskusijas apie Lietuvos pasirengimą panašioms grėsmėms.
Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius pranešė apie ketinimus spartinti priedangų įrengimą.
Taip pat aptarta galimybė įdiegti automatinę priedangų atrakinimo sistemą.
Ji leistų gyventojams patekti į priedangas net ir naktį, kai paskelbiamas aukščiausio lygio pavojaus signalas.
Tokie sprendimai svarstomi siekiant užtikrinti, kad gyventojų perspėjimo sistema būtų susieta su realiomis apsisaugojimo galimybėmis.
Lieka vienas klausimas, į kurį kariuomenė dar neatsakė
NATO naikintuvai buvo pakelti, dronas aptiktas ir perimtas, tačiau jo sunaikinti nepavyko.
Pirmoji raketa nepataikė, o antrojo bandymo metu kilo problemų, kurių priežastys dar tiriamos.
Kariuomenės vadas patvirtino, kad naikintuvas saugiai grįžo su raketa, tačiau neatskleidė, ar sutriko jos paleidimo sistema.
**Būtent ši detalė kelia daugiausia klausimų: ar drono
