Sinkevičiaus žodžiai mokytojams sukėlė naujų klausimų: streikas jau ant nosies, o valdžia ragina turėti saiką

Lietuvos mokyklose bręsta naujas konfliktas. Mokytojai reikalauja didesnių atlyginimų ir grasina nacionaliniu streiku, o Vyriausybė laikosi savo siūlomo darbo užmokesčio didinimo plano. Derybų įtampai augant, dėmesio centre atsidūrė premjero Mindaugo Sinkevičiaus pozicija.

Viešumoje nuskambėjo griežtas raginimas turėti saiką. Tačiau pedagogams šiuo metu svarbiausias vienas klausimas – kodėl valdžios siūlomas algų didinimas jų netenkina ir kas nutiks, jeigu iki pirmadienio susitarti nepavyks?

Mokytojai reikalauja daugiau, nei siūlo Vyriausybė

Pagrindinė nesutarimų priežastis – 2027 metais numatomas pedagogų atlyginimų didinimas.

Vyriausybė siūlo, kad mokytojų darbo užmokestis kitais metais augtų 7,56 procento.

Tam kartu su kitų švietimo ir sporto srities darbuotojų atlyginimų didinimu planuojama skirti apie 245 milijonus eurų.

Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuriai vadovauja Andrius Navickas, su tokiu pasiūlymu nesutinka.

Ji reikalauja 10 procentų padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Tai reiškia, kad ginčas vyksta ne vien dėl bendro atlyginimų augimo procento. Skiriasi ir tai, kaip šis augimas turėtų būti apskaičiuojamas.

Premjero pozicija sulaukė dėmesio

M. Sinkevičiaus pasisakymas apie būtinybę turėti saiką pasirodė tuo metu, kai švietimo darbuotojai ruošiasi galimam streikui.

Vyriausybės argumentas – atlyginimų didinimui valstybės biudžete jau numatyta reikšminga suma, o papildomi įsipareigojimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į bendras finansines galimybes.

Tačiau profesinė sąjunga įsitikinusi, kad siūlomas didinimas nėra pakankamas.

Mokytojų atstovai pabrėžia, jog atlyginimų augimą reikia vertinti ne vien pagal valstybės skelbiamus procentus, bet ir pagal tai, kaip pedagogų pajamos keičiasi palyginti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.

Būtent šis skirtumas tapo viena svarbiausių nesutarimo priežasčių.

Profesinė sąjunga pateikė skaičius, kurie kelia klausimų

LŠDPS primena, kad 2026 metais mokytojų atlyginimai padidėjo 8,41 procento.

Tačiau profesinė sąjunga nurodo, kad šalies vidutinis darbo užmokestis augo 9,4 procento.

Jos vertinimu, tai reiškia, kad pedagogų pajamos, nors ir didėjo eurais, nepasivijo bendro atlyginimų augimo Lietuvoje.

Todėl profesinės sąjungos reikalavimas susijęs ne vien su didesniu atlyginimu kitais metais, bet ir su siekiu sumažinti atotrūkį nuo kitų dirbančiųjų pajamų.

Valdžia savo ruožtu pabrėžia, kad valstybė prisiimtų įsipareigojimų švietimo sektoriui neatsisako.

Ministrė neslepia abejonių dėl streiko

Į galimą pedagogų streiką jau reagavo ir švietimo, mokslo bei sporto ministrė Raminta Popovienė.

Ji pareiškė nesuprantanti, kokiu pagrindu skelbiamas streikas, kai biudžete numatytas darbo užmokesčio didinimas.

Ministrė taip pat kėlė klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, tačiau pabrėžė gerbianti profesinių sąjungų sprendimus.

Tuo metu pedagogų atstovai laikosi priešingos pozicijos.

Jie aiškina, kad streikas nėra savitikslis – juo siekiama paskatinti tikras derybas ir pasiekti susitarimą dėl atlyginimų.

Nurodyta konkreti data

Jeigu Vyriausybei ir profesinei sąjungai nepavyks susitarti, nacionalinis mokytojų streikas numatytas pirmadienį, lapkričio 16 dieną.

LŠDPS anksčiau pranešė, kad protesto veiksmai galėtų prasidėti nuo 8 valandos ryto.

Tai reiškia, kad iki numatytos datos liko vos kelios dienos.

Vis dėlto streiko paskelbimas dar nereiškia, kad jame dalyvaus visos Lietuvos mokyklos.

Kiek konkrečiai švietimo įstaigų prisijungs ir kaip tai paveiks pamokas, priklausys nuo streiko organizavimo bei galimų tolesnių susitarimų.

Ar konfliktą dar įmanoma išspręsti?

Profesinės sąjungos atstovai jau kreipėsi į premjerą, prašydami jo įsitraukti į derybas.

Vyriausybės vadovas buvo pavedęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tęsti diskusijas su socialiniais partneriais.

Lapkričio pradžioje profesinės sąjungos atstovai taip pat susitiko su Seimo pirmininku Juozu Oleku.

Jie tikėjosi jo pagalbos ieškant sprendimo.

Tačiau esminis nesutarimas dėl atlyginimų dydžio liko.

Abi pusės kalba apie būtinybę susitarti, tačiau kol kas siūlo skirtingus kelius.

Ką tai reikštų mokiniams ir tėvams?

Jeigu lapkričio 16-ąją streikas prasidėtų, dalyje mokyklų galėtų keistis įprasta pamokų tvarka.

Tačiau tokie pokyčiai priklausytų nuo konkrečios ugdymo įstaigos ir streikuojančių darbuotojų skaičiaus.

Tėvams svarbu sekti savo mokyklų pranešimus, o ne manyti, kad visoje Lietuvoje pamokos automatiškai nevyks.

Kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus priklauso nuo paskutinių derybų rezultatų.

Lemiamas klausimas – ar valdžia ir mokytojai susitars?

Švietimo sektoriaus atlyginimų klausimas Lietuvoje keliamas jau ne vienus metus.

Ankstesni pedagogų streikai parodė, kad nesutarimai dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų gali užsitęsti.

Šį kartą ginčo centre atsidūrė du skirtingi skaičiai: Vyriausybės siūlomas 7,56 procento darbo užmokesčio augimas ir profesinės sąjungos reikalavimas 10 procentų didinti pareiginės algos koeficientus.

Lapkričio 16-oji gali tapti svarbia diena Lietuvos mokykloms. Tačiau iki jos dar lieka galimybė susitarti – ir būtent nuo to priklausys, ar pedagogų perspėjimas virs realiu streiku.