Aidas UžkuraitisIki kalendorinės žiemos liko vos kelios savaitės, tačiau Europoje jau kilo tikras sujudimas. Internete plinta žemėlapiai, kuriuose matomas neįprastas atmosferos slėgio pasiskirstymas, o kai kurie orų entuziastai perspėja apie galimą „šimtmečio žiemą“. Kalbama net apie 40 laipsnių šaltį ir ilgai trunkančias pūgas. Tačiau meteorologas, išanalizavęs šias prognozes, atkreipė dėmesį į vieną itin svarbią detalę, kuri iš esmės keičia visą situacijos vertinimą.
Žemėlapiai sukėlė tikrą audrą
Artėjanti 2026–2027 metų žiema sulaukia neįprastai daug dėmesio.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pradėjo plisti pranešimai apie galimą itin šaltą žiemos sezoną.
Kai kuriuose jų teigiama, kad Europą gali pasiekti arktinės oro masės, o temperatūra tam tikruose regionuose nukristi net iki 40 laipsnių šalčio.
Tokios prognozės ne vieną privertė susimąstyti, ar po palyginti švelnių žiemų Europoje gali sugrįžti seniai nematyti speigai.
Tačiau viskas prasidėjo nuo keturių žemėlapių.
Keturi mėnesiai, kurie nustebino orų stebėtojus
Lapkričio pradžioje meteorologinių prognozių apžvalgininkai „Met4Cast – UK Weather“ paskelbė Kanados sezoninio prognozavimo modelio „CanSIPS“ duomenis.
Juose pateiktas galimas atmosferos slėgio pasiskirstymas Šiaurės pusrutulyje nuo 2026 metų gruodžio iki 2027 metų kovo.
Didžiausią dėmesį patraukė neįprastai ilgai galinti išsilaikyti atmosferos cirkuliacijos blokada.
Tokios sąlygos tam tikrais atvejais gali sutrikdyti įprastą šiltesnio Atlanto oro judėjimą Europos link.
Dėl to atsirastų palankesnės sąlygos šaltesnėms oro masėms pasiekti žemyną.
Vienas iš prognozių apžvalgininkų neslėpė nuostabos dėl modelio rodomo vaizdo.
Tačiau ar tai tikrai reiškia, kad laukia išskirtinai atšiauri žiema?
Mokslininkas įvardijo esminę problemą
Į plintančius pranešimus sureagavo Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio instituto Nacionalinio meteorologinės apsaugos centro direktorius dr. Grzegorzas Duniecas.
Specialistas paaiškino, kad sezoninių prognozių negalima vertinti taip pat, kaip kelių artimiausių dienų orų prognozės.
Kanados „CanSIPS“ ir JAV CFS modeliai skirti ilgalaikėms atmosferos tendencijoms vertinti.
Tačiau jų rezultatai gali smarkiai pasikeisti atlikus naujus skaičiavimus.
Todėl vienas neįprastas prognozės variantas dar nėra įrodymas, kad būtent toks scenarijus išsipildys.
Kitaip tariant, žemėlapiai rodo galimybę, o ne patvirtintą būsimos žiemos vaizdą.
Vis dėlto meteorologas neatmetė, kad susiklosčius tam tikroms sąlygoms Europą iš tiesų galėtų pasiekti stiprūs šalčiai.
Viena oro slėgio sistema gali pakeisti viską
Pasak specialisto, itin svarbu, kurioje vietoje susiformuotų stipri aukšto atmosferos slėgio sritis.
Jeigu galingas anticiklonas įsitvirtintų virš vakarinės Rusijos dalies, į Vidurio ir Rytų Europą galėtų plūsti labai šaltas žemyninis oras.
Tokiu atveju kai kuriose vietovėse naktimis temperatūra galėtų nukristi iki 20–30 laipsnių šalčio.
Tačiau jeigu aukšto slėgio sistema susiformuotų virš Skandinavijos, galimas scenarijus būtų kitoks.
Tuomet tam tikruose regionuose naktimis temperatūra galėtų siekti maždaug 15–20 laipsnių šalčio.
Tai nėra konkreti šios žiemos temperatūrų prognozė.
Tai meteorologo pateikti pavyzdžiai, kokios sąlygos gali susidaryti esant skirtingam atmosferos slėgio pasiskirstymui.
Ar tokie šalčiai galėtų pasiekti Lietuvą?
Lietuva yra regione, kuriame žiemos orams didelę įtaką daro tiek Atlanto vandenynas, tiek iš rytų ir šiaurės atslenkančios oro masės.
Jeigu įsitvirtintų šaltą žemyninį orą atnešanti atmosferos cirkuliacija, mūsų šalyje taip pat galėtų pasitaikyti stipresnių šalčių.
Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvoje tikrai bus 30 ar 40 laipsnių šalčio.
Ilgalaikiai modeliai negali patikimai nustatyti, kokia temperatūra bus konkrečiame mieste po dviejų ar trijų mėnesių.
Net ir šaltai žiemai palankus atmosferos slėgio pasiskirstymas negarantuoja, kad speigai tęsis visą sezoną.
Žiemą gali kaitaliotis šalčio bangos, atlydžiai, sniegas ir lietus.
Todėl teigti, kad Lietuvai jau prognozuojama „šimtmečio žiema“, būtų nepagrįsta.
Kodėl kalbama net apie 40 laipsnių šaltį?
Internete išplitęs skaičius – 40 laipsnių šalčio – skamba itin grėsmingai.
Tačiau svarbu atskirti ekstremalius teorinius scenarijus nuo realių, konkrečiai vietovei skirtų prognozių.
Labai žema temperatūra gali susidaryti esant specifinėms aplinkybėms: stipriam anticiklonui, giedram dangui, silpnam vėjui ir sniego dangai.
Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms temperatūra skirtingose vietovėse gali smarkiai skirtis.
Todėl viename regione prognozuojami ekstremalūs šalčiai nereiškia, kad jie automatiškai pasieks visą Europą.
Meteorologai ragina nepasiduoti sensacingoms antraštėms, kuriose galimas scenarijus pateikiamas kaip neišvengiamas įvykis.
Kodėl prognozės dar gali pasikeisti?
Atmosfera yra sudėtinga sistema, kurioje nuolat keičiasi oro slėgis, vėjai, temperatūra ir drėgmės pasiskirstymas.
Ilgalaikiai meteorologiniai modeliai bando įvertinti šiuos procesus, tačiau kuo tolimesnis laikotarpis prognozuojamas, tuo daugiau atsiranda neapibrėžtumo.
Sezoninės prognozės gali padėti nustatyti, ar tam tikras laikotarpis turi didesnę tikimybę būti šaltesnis arba šiltesnis už daugiametį vidurkį.
Tačiau jos negali tiksliai parodyti, kurią sausio dieną Lietuvoje prasidės speigas arba kiek laiko jis truks.
Būtent todėl meteorologai nuolat atnaujina savo skaičiavimus.
Artėjant žiemai prognozės taps tikslesnės, tačiau viso sezono orų iš anksto tiksliai nustatyti neįmanoma.
Ką verta žinoti prieš prasidedant žiemai?
Nors pranešimai apie ekstremalius šalčius kelia nerimą, šiuo metu nėra patikimo pagrindo tvirtinti, kad Europą būtinai užklups rekordinė žiema.
Vis dėlto žiemos sezonui pasiruošti verta nepriklausomai nuo ilgalaikių prognozių.
Svarbu pasirūpinti tinkama namų šildymo sistemų priežiūra, žiemai pritaikytomis automobilių padangomis ir reguliariai stebėti oficialius meteorologinius perspėjimus.
Tai padės išvengti nemalonių netikėtumų net ir tuo atveju, jeigu žiema bus įprasta.
Ar tikrai laukia šimtmečio žiema?
Šiuo metu didžiausią susidomėjimą kelia Kanados meteorologinio modelio pateiktas neįprastas atmosferos cirkuliacijos scenarijus.
Jis leidžia svarstyti apie galimas šalčio bangas Europoje nuo gruodžio iki kovo.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tokie skaičiavimai nėra pakankamas pagrindas skelbti apie neišvengiamą rekordinę žiemą.
Svarbiausia detalė – stiprūs šalčiai teoriškai įmanomi, tačiau kol kas nėra patvirtinta, kad jie pasieks Lietuvą ar tęsis kelis mėnesius.
Todėl artimiausiomis savaitėmis verta stebėti atnaujinamas meteorologų prognozes, o ne pasikliauti vien sensacingais socialinių tinklų pranešimais.
O kokios žiemos šiemet tikitės jūs – snieguotos ir šaltos ar švelnios, su dažnais atlydžiais?
