Aidas Užkuraitis
Vienas Naujųjų metų sutikimo vakaras Kauno restorane „Vilija“ virto skandalu, kurio atgarsiai pasiekė net Generalinę prokuratūrą. Įvykio centre atsidūrė dvi visoje Lietuvoje žinomos pavardės – dainininkė Džordana Butkutė ir tuomet vienu įtakingiausių Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų laikytas Henrikas Daktaras. Tačiau mažai kas žino, kad šis konfliktas sutapo su kur kas rimtesniais teisėsaugos planais. Netrukus Daktaras buvo sulaikytas, o pareigūnai ėmėsi veiksmų, susijusių su pavojingu nusikalstamos grupuotės tyrimu.
Naujųjų metų naktis, apie kurią prabilo visa Lietuva
Dešimtojo dešimtmečio Kaunas buvo miestas, kuriame pramogų pasaulis, verslas ir nusikalstamos grupuotės kartais susidurdavo netikėčiausiomis aplinkybėmis.
Tuo metu Džordana Butkutė jau buvo viena ryškiausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų. Jos dainos skambėjo visoje šalyje, o pasirodymai pritraukdavo gausybę gerbėjų.
Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, buvo žinomas visai kitoje aplinkoje.
Jo vardas siejamas su Kauno Vilijampolėje susiformavusia „Daktarų“ nusikalstama grupuote, kurios veikla ilgus metus domino teisėsaugą.
Tačiau vieną Naujųjų metų naktį šių dviejų žmonių keliai susikirto.
Viskas įvyko Kaune, restorane „Vilija“.
Remiantis 2003 metais kriminaliniame laikraštyje „Akistata“ paskelbtais prisiminimais, šventinio vakaro metu tarp Daktaro ir Butkutės kilo konfliktas.
Spaudoje tuomet pasirodė pranešimų, kad Daktaras sudavė dainininkei.
Tai nebuvo eilinis garsenybių ginčas.
Įvykis netrukus atkreipė ir prokurorų dėmesį.
Po konflikto dainininkės veide buvo matyti mėlynių
Archyvinėje publikacijoje teigiama, kad po incidento Džordanos Butkutės veide buvo pastebėta mėlynių.
Iš pradžių atlikėja žurnalistams pasakojo apie patirtą incidentą.
Tačiau vėliau jos vieši pasisakymai tapo atsargesni.
„Akistatos“ publikacijoje toks pokytis siejamas su galimu spaudimu ir baime, kurią tuo metu galėjo kelti Daktaro reputacija.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai yra archyvinės publikacijos pateiktas aiškinimas, o ne nepriklausomai nustatyti dainininkės motyvai.
Nėra pagrindo teigti, kad pati Butkutė būtų patvirtinusi būtent tokią savo pasisakymų pasikeitimo priežastį.
Tačiau pats konfliktas sulaukė didelio atgarsio.
Daktarui tai įvyko itin nepalankiu metu.
Mat teisėsauga jau domėjosi gerokai platesne jo aplinkos veikla.
Užkulisiuose brendo daug rimtesnė byla
Kol visuomenė aptarinėjo incidentą su garsia dainininke, Generalinėje prokuratūroje vyko darbas, susijęs su „Daktarų“ grupuotės tyrimu.
Vienu svarbiausių informacijos šaltinių buvo Kauno verslininkas Sigitas Čiapas.
Jis vadovavo bendrovei „Agora“ ir buvo susijęs su alkoholinių gėrimų platinimo verslu.
Tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka vėliau pasakojo, kad Čiapas pareigūnams teikė išsamią informaciją apie galimas nusikalstamas schemas.
Verslininkas aiškino, kaip veikė gėrimų platinimo sistema ir kokią įtaką jai, jo teigimu, darė „Daktarų“ aplinka.
Pasak Čiapo pateiktos informacijos, tam tikros bendrovės buvo spaudžiamos prisijungti prie tarpininkų asociacijos.
Narystė tokioje sistemoje galėjo reikšti papildomus mokėjimus ir priklausomybę nuo grupuotės įtakos.
Pareigūnams ši informacija buvo svarbi, nes galėjo padėti atskleisti organizuoto nusikalstamumo ryšius su teisėtu verslu.
Tačiau netrukus iškilo kur kas rimtesnė grėsmė.
Prokurorus pasiekė nerimą kelianti informacija
Pasak Algimanto Kliunkos prisiminimų, teisėsauga gavo žinių, kad prieš Sigitą Čiapą gali būti rengiamas išpuolis.
Tai buvo itin pavojinga situacija.
Čiapas buvo vienas iš asmenų, suteikusių pareigūnams svarbios informacijos apie nusikalstamo pasaulio veiklą.
Todėl jo saugumas tapo aktualiu klausimu.
Tuo pat metu spaudoje jau buvo pasirodę pranešimai apie Henriko Daktaro konfliktą su Džordana Butkute.
Ši aplinkybė suteikė prokurorams papildomą pagrindą skubiai imtis veiksmų.
Kliunka prisiminė, kad buvo surengtas pasitarimas, kuriame nuspręsta siekti Daktaro sulaikymo.
Tačiau tai nereiškia, kad visas tyrimas ar vėlesni teisiniai procesai buvo grindžiami vien incidentu su dainininke.
Pareigūnų dėmesys Daktarui buvo susijęs su gerokai platesne nusikalstamos veiklos tyrimų istorija.
Į prokuratūrą atėjo nieko blogo neįtardamas
Vienas labiausiai intriguojančių šios istorijos epizodų – pats Henriko Daktaro sulaikymas.
Kauno apygardos prokuratūra jį pakvietė atvykti pokalbio.
Pasak buvusio prokuroro Algimanto Kliunkos, Daktaras tuo metu nesitikėjo, kad susitikimas baigsis laisvės netekimu.
Buvo šeštadienio rytas.
Daktaras planavo su šeima vykti į Sartus.
Tačiau šie planai taip ir liko neįgyvendinti.
Atvykusį vyrą sulaikė ginkluoti pareigūnai.
Po to jis buvo išvežtas į Vilnių.
Šis epizodas tapo vienu reikšmingiausių Daktaro kriminalinės biografijos momentų.
Vyras, kurio vardas tuo metu buvo plačiai žinomas Kauno nusikalstamame pasaulyje, atsidūrė teisėsaugos rankose.
Tačiau įvykiai, sekę po sulaikymo, buvo dar dramatiškesni.
Prokuroras skubiai perspėjo vieną svarbiausių liudytojų
Sulaikius Daktarą, Algimantas Kliunka susisiekė su Sigitu Čiapu.
Jis perspėjo verslininką, kad šis turėtų rimtai pasirūpinti savo saugumu.
Tuo metu Lietuvoje liudytojų apsaugos sistema dar tik kūrėsi.
Nors tam tikri teisiniai pagrindai jau egzistavo, praktinių galimybių apsaugoti itin svarbius liudytojus trūko.
Čiapas turėjo privačią apsaugą ir, kaip vėliau prisiminė Kliunka, manė, kad jos pakaks.
Tačiau verslininkas priėmė dar vieną sprendimą.
Jis nutarė viešai papasakoti apie savo bendradarbiavimą su teisėsauga.
Čiapas tikėjosi, kad visuomenės dėmesys suteiks jam papildomo saugumo.
Deja, tolesni įvykiai susiklostė tragiškai.
1996 metų balandžio 5-oji: istorija baigėsi tragedija
1996 metų balandžio 5-osios rytą Sigitas Čiapas buvo nužudytas.
Šis nusikaltimas tapo vienu rezonansinių to meto Lietuvos kriminalinės istorijos įvykių.
Verslininko mirtis atskleidė, kokį pavojų galėjo patirti asmenys, bendradarbiavę su teisėsauga tiriant organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą.
Tačiau vien tai, kad Čiapas anksčiau teikė informaciją apie „Daktarų“ grupuotę, savaime neįrodo konkrečių asmenų atsakomybės už jo nužudymą.
Atsakomybė už nusikaltimus nustatoma remiantis įrodymais ir teismų sprendimais.
Ši tragedija taip pat priminė, kokia svarbi yra veiksminga liudytojų apsaugos sistema.
Šiandien tokios priemonės laikomos viena reikšmingų organizuoto nusikalstamumo tyrimų dalių.
Kauno nusikalstamas pasaulis tuo metu išgyveno permainas
Norint suprasti, kodėl vienas konfliktas restorane galėjo sulaukti tokio didelio dėmesio, reikia prisiminti tuometinę Kauno situaciją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje sparčiai kūrėsi privatus verslas.
Kartu stiprėjo ir nusikalstamos grupuotės, kurios siekė kontroliuoti įvairias ekonominės veiklos sritis.
„Daktarų“ grupuotė buvo viena žinomiausių.
Jos nariai buvo siejami su turto prievartavimu, plėšimais, smurtiniais nusikaltimais ir neteisėta įtaka verslui.
Tuo metu Henriko Daktaro pavardė viešojoje erdvėje buvo apipinta įvairiais pasakojimais.
Vieni jį vaizdavo kaip įtakingą nusikalstamo pasaulio veikėją, kiti bandė kurti prieštaringą, kartais net romantizuotą jo įvaizdį.
Tačiau už tokių pasakojimų slypėjo realūs nusikaltimai ir nukentėję žmonės.
Daktaras vėliau buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos už sunkius nusikaltimus.
Todėl šiandien vertinant jo istoriją svarbu atskirti žiniasklaidoje susiformavusius mitus nuo teismų nustatytų faktų.
Kodėl apie konfliktą su Džordana Butkute prisiminta po daugelio metų?
Nors nuo aprašomų įvykių praėjo maždaug trys dešimtmečiai, istorija iki šiol kelia susidomėjimą.
Pirmiausia todėl, kad joje susikirto dvi visiškai skirtingos visuomenės gyvenimo sritys.
Džordana Butkutė buvo viena garsiausių Lietuvos scenos žvaigždžių.
Henrikas Daktaras – vienas labiausiai pagarsėjusių nusikalstamo pasaulio veikėjų.
Antra, incidentas įvyko tuo metu, kai teisėsauga ieškojo galimybių sustabdyti organizuotos grupuotės veiklą.
Trečia, po Daktaro sulaikymo sekusi Sigito Čiapo nužudymo istorija parodė, kokie sudėtingi ir pavojingi buvo to meto kriminaliniai tyrimai.
Tačiau būtina prisiminti, kad šis pasakojimas grindžiamas senais kriminalinės spaudos archyvais ir buvusio prokuroro prisiminimais.
Tai nėra naujas konfliktas tarp Butkutės ir Daktaro.
Vienas vakaras, kurio pasekmės buvo daug didesnės
Naujųjų metų naktį Kauno restorane „Vilija“ kilęs konfliktas iš pradžių galėjo atrodyti kaip dar vienas garsus skandalas.
Tačiau jis sutapo su laikotarpiu, kai teisėsauga rinko informaciją apie „Daktarų“ grupuotę ir svarstė, kaip užkirsti kelią galimiems naujiems nusikaltimams.
Daktaro sulaikymas, Sigito Čiapo bendradarbiavimas su prokurorais ir vėliau įvykdyta verslininko žmogžudystė tapo tarpusavyje susijusiais to meto kriminalinės istorijos epizodais.
Praėjus trims dešimtmečiams, labiausiai stebina tai, kaip vienas viešumoje nuskambėjęs incidentas atsidūrė gerokai platesnių įvykių centre. Džordanos Butkutės ir Henriko Daktaro konfliktas liko istorijos dalimi, tačiau tikrasis šio pasakojimo mastas atsiskleidžia pažvelgus į tai, kas tuo metu vyko už uždarų prokuratūros durų.
