Aidas Užkuraitis
Lietuvos politikos padangėje vėl įsiplieskė diskusijos dėl valstybės pinigų. Remigijaus Žemaitaičio kritiškas 2027 metų biudžeto vertinimas atkreipė dėmesį į klausimą, kuris gali paliesti kiekvieną gyventoją: ar valstybė sugebės vienu metu didinti pensijas, finansuoti gynybą ir vykdyti kitus įsipareigojimus neaugindama finansinės naštos ateities kartoms? Naujausi biudžeto skaičiai rodo, kad laukia nelengvi sprendimai.
2027 metų valstybės biudžeto projektas jau pristatytas, tačiau politinės diskusijos dėl jo tik prasideda.
Spalio 15 dieną paskelbtame projekte numatyta didinti valstybės pajamas ir išlaidas, daugiau dėmesio skirti nacionaliniam saugumui bei gyventojų socialinei apsaugai.
Vis dėlto daliai politikų nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas ir valstybės skola.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis išreiškė kritišką požiūrį į kitų metų finansinius planus.
Tačiau svarbu atskirti politinį vertinimą nuo patvirtintų skaičių. Biudžetas dar nėra galutinai priimtas, o jo projektas gali keistis svarstymo metu.
Skaičiai, kurie verčia suklusti: išlaidos gerokai viršys pajamas
2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, įskaitant Europos Sąjungos lėšas.
Tuo metu planuojamos išlaidos siekia 27,9 mlrd. eurų.
Palyginti su 2026 metais, valstybės biudžeto pajamos turėtų augti 5,2 procento, o išlaidos – 1,3 procento.
Viso valdžios sektoriaus deficitas, kaip prognozuojama, sieks 3,8 procento bendrojo vidaus produkto.
Valstybės skola turėtų sudaryti apie 48,2 procento BVP.
Šie rodikliai svarbūs todėl, kad didėjant valstybės skolai ilgainiui gali augti ir jos aptarnavimo išlaidos.
Kitaip tariant, daugiau lėšų gali tekti skirti palūkanoms, o tai mažintų galimybes finansuoti kitas viešąsias paslaugas.
Kodėl dėl biudžeto kilo tiek nesutarimų?
Vienas svarbiausių ginčų susijęs su klausimu, kiek valstybė gali išleisti šiandien, neperkeldama pernelyg didelės finansinės naštos ateičiai.
Biudžeto kritikai atkreipia dėmesį, kad planuojamas 3,8 procento BVP deficitas viršija įprastą Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse numatytą 3 procentų ribą.
Tačiau ši riba nėra vienintelis vertinimo kriterijus.
Atsižvelgiama ir į išlaidas gynybai bei energetiniam saugumui, kurioms gali būti taikomos specialios išlygos.
Todėl vien didesnis deficito rodiklis dar nereiškia, kad Lietuvai automatiškai grėstų finansinės sankcijos.
Vis dėlto ilgalaikis deficito augimas kelia klausimų dėl valstybės finansų tvarumo.
Vyriausybė pateikia kitokį paaiškinimą
Vyriausybė pabrėžia, kad kitų metų biudžetas rengiamas sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja būtinybę vienu metu stiprinti valstybės saugumą ir užtikrinti gyventojų poreikius.
2027 metais gynybai planuojama skirti apie 5 procentus bendrojo vidaus produkto.
Tačiau kartu numatyta didinti pensijas, kelti dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir finansuoti kitas valstybės funkcijas.
Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad biudžetu siekiama suderinti neatidėliotinus saugumo poreikius su ekonomikos augimu ir gyventojų gerove.
Taigi Vyriausybės argumentas aiškus: dalies išlaidų negalima atidėti, net jeigu dėl jų tenka daugiau skolintis.
Pensininkams ir dirbantiesiems – svarbūs pažadai
Nors politinės diskusijos daugiausia sukasi apie milijardus eurų, gyventojams svarbiausia, kaip biudžetas paveiks jų kasdienį gyvenimą.
Pagal pristatytą projektą vidutinė senatvės pensija 2027 metais turėtų augti maždaug 10 procentų.
Taip pat numatyta didinti dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Šie pokyčiai galėtų padidinti gyventojų pajamas, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo kainų augimo.
Jeigu prekės bei paslaugos brangtų sparčiai, dalį didesnių pajamų gyventojai išleistų padidėjusioms pragyvenimo išlaidoms.
Todėl vertinant biudžetą svarbu ne tik tai, kiek eurų padidės pensija ar atlyginimas, bet ir kiek už tuos pinigus bus galima nusipirkti.
Ar Lietuvai ateityje gali prireikti naujų mokesčių?
Būtent šis klausimas kelia vieną didžiausių diskusijų.
Augant valstybės skolai ir išlaidoms, politikams gali tekti ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba peržiūrėti numatytas išlaidas.
Tačiau tai nėra tas pats, kas jau priimtas sprendimas didinti mokesčius.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad vien dėl pristatyto 2027 metų biudžeto projekto gyventojams neišvengiamai bus įvesti nauji mokesčiai.
Galimi sprendimai priklausys nuo ekonomikos augimo, surenkamų pajamų, valstybės skolinimosi sąlygų ir būsimų politinių susitarimų.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos ekonomikos rezultatai gali skirtis nuo dabartinių prognozių.
Todėl ilgalaikės biudžeto pasekmės dar nėra galutinai aiškios.
Svarbiausi sprendimai – dar priešakyje
Spalio 16 dieną Vyriausybė svarsto 2027–2029 metų biudžeto projektą ir susijusius dokumentus.
Vėliau dėl valstybės finansinių planų turės apsispręsti Seimas.
Svarstymo metu gali būti siūloma perskirstyti lėšas, tikslinti išlaidų prioritetus ar koreguoti atskiras biudžeto eilutes.
Todėl dabar pristatyti skaičiai dar nėra galutinis kitų metų valstybės finansų planas.
Politikų laukia diskusija, kaip suderinti tris svarbius tikslus: valstybės saugumą, gyventojų pajamas ir ilgalaikį finansinį stabilumą.
Ką visa tai reikš Lietuvos gyventojams?
2027 metų biudžeto projektas atskleidžia sudėtingą pasirinkimą.
Viena vertus, valstybė planuoja didesnes išlaidas gynybai ir socialinei apsaugai.
Kita vertus, numatomas didesnis deficitas ir auganti valstybės skola kelia klausimų dėl ilgalaikio tokių sprendimų finansavimo.
Remigijaus Žemaitaičio kritika yra viena iš politinių pozicijų šioje diskusijoje, tačiau galutinį biudžeto poveikį lems ne politikų pasisakymai, o priimti sprendimai ir realūs ekonomikos rezultatai.
Svarbiausias klausimas dabar – ar Lietuvai pavyks įgyvendinti suplanuotus įsipareigojimus taip, kad didesnės išlaidos šiandien nesukeltų dar sudėtingesnių finansinių sprendimų ateityje?
O kaip manote jūs – ar valstybė turėtų daugiau investuoti į gyventojų gerovę jau dabar, ar pirmiausia siekti mažesnio biudžeto deficito? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
