Aidas Užkuraitis
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie pokyčius, kurie ateityje galėtų paliesti tūkstančius jaunų žmonių ir jų šeimų. Svarstoma galimybė paspartinti visuotinį šaukimą į privalomąją karo tarnybą, tačiau aiškėja, kad vien politinio sprendimo tam nepakaks. Didžiausias iššūkis slypi ten, kurio daugelis gali net neįtarti – kariuomenės galimybėse tinkamai parengti gerokai daugiau žmonių.
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje įgauna pagreitį. Svarstoma, ar šalis galėtų prie platesnės karo prievolės sistemos pereiti jau iki 2030 metų, nors anksčiau toks tikslas buvo siejamas su maždaug 2035-aisiais.
Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimas jau priimtas.
Šiuo metu vertinama, kiek papildomų karių Lietuva galėtų parengti, kokios infrastruktūros reikėtų ir kiek visa tai kainuotų.
Šie klausimai tampa ypač svarbūs dėl pasikeitusios saugumo padėties Europoje.
Pokyčiai gali prasidėti anksčiau, nei buvo planuota
Visuotinio šaukimo idėja Lietuvoje nėra nauja, tačiau pastaruoju metu ji svarstoma vis aktyviau.
Rugsėjį prezidento vadovaujamoje Nacionalinėje visuotinės gynybos koordinavimo taryboje pasiūlyta įvertinti galimybę paspartinti perėjimą prie visuotinio šaukimo.
Numatyta, kad atsakingos institucijos turėtų išanalizuoti kariuomenės pasirengimą priimti ir apmokyti didesnį karo prievolininkų skaičių.
Svarstoma, ar reikalingus pajėgumus būtų įmanoma sukurti iki 2030 metų.
Galutinis sprendimas galėtų būti svarstomas dar šių metų pabaigoje, tačiau pirmiausia būtina sulaukti vertinimo rezultatų.
Didžiausia kliūtis – ne žmonių skaičius
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad norint įvesti visuotinį šaukimą tereikia pakeisti įstatymus ir pakviesti daugiau jaunuolių atlikti tarnybą.
Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė.
Kiekvienam papildomam kariui reikia gyvenamosios vietos, aprangos, ekipuotės, mokymo priemonių ir kvalifikuotų instruktorių.
Be to, kariuomenė turi užtikrinti, kad mokymas būtų kokybiškas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad vien formaliai padidinti šauktinių skaičių nepakanka.
Pasak jo, svarbiausia yra realus žmonių pasirengimas, o ne vien nustatytos datos įgyvendinimas.
Tai reiškia, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo priklausys nuo to, kaip greitai Lietuva sugebės išplėsti savo karinio rengimo pajėgumus.
Rusijos grėsmė keičia Lietuvos planus
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl Lietuvoje svarstoma stiprinti visuotinį karinį pasirengimą, yra Rusijos keliama grėsmė regiono saugumui.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą pakeitė daugelio Europos valstybių požiūrį į gynybą.
Lietuva, būdama NATO rytiniame flange, siekia stiprinti savo kariuomenę ir didinti parengtąjį rezervą.
Šalies saugumo dokumentuose Rusijos agresyvi politika įvardijama kaip pagrindinė grėsmė nacionaliniam saugumui.
Todėl visuotinis šaukimas svarstomas ne kaip atskira reforma, o kaip platesnės valstybės gynybos stiprinimo sistemos dalis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad karinis konfliktas Lietuvos teritorijoje yra neišvengiamas.
Gynybos pajėgumų stiprinimu siekiama didinti atgrasymą ir pasirengimą galimoms krizėms.
e-Seimas
Politikai nesutaria: ar Lietuva tikrai pasirengusi?
Nors dauguma parlamentinių partijų sutaria dėl būtinybės stiprinti Lietuvos gynybą, jų požiūris į visuotinį šaukimą nėra vienodas.
Vieni politikai mano, kad šalis turėtų veikti sparčiau ir siekti įgyvendinti pokyčius iki 2030 metų.
Kiti ragina pirmiausia įvertinti finansines galimybes, infrastruktūros plėtrą ir instruktorių skaičių.
Yra ir politikų, kurie abejoja pačia visuotinio šaukimo idėja, teigdami, kad šiuolaikiniame kare didelę reikšmę turi technologijos ir profesionalių karių pasirengimas.
Taigi diskusija vyksta ne vien dėl datos.
Sprendžiama, kokia karo prievolės sistema geriausiai atitiktų Lietuvos gynybos poreikius ir turimus išteklius.
Kauno naujienos | KaunoDiena.lt
Ką tai reikštų Lietuvos jaunimui?
Jeigu ateityje būtų nuspręsta pereiti prie visuotinio šaukimo, privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti didesnė dalis jaunų žmonių nei dabar.
Tačiau konkrečios būsimos sistemos taisyklės dar nėra patvirtintos.
Kol kas galioja 2026 metais įsigaliojusi atnaujinta karo prievolės tvarka.
Pagal šių metų planą numatyta pašaukti apie 5 tūkstančius karo prievolininkų.
Šaukimas vykdomas nuo sausio 2 iki gruodžio 31 dienos.
Valstybė taip pat siekia didinti aktyvųjį kariuomenės rezervą, kad daugiau žmonių turėtų karinį pasirengimą.
Todėl dabartinės diskusijos dėl visuotinio šaukimo neturėtų būti suprantamos kaip jau įsigaliojęs reikalavimas visiems jaunuoliams atlikti tarnybą.
Ar Lietuva spės pasiruošti iki 2030 metų?
Atsakymas priklausys nuo kelių svarbių veiksnių.
Pirmiausia – kiek lėšų valstybė galės skirti papildomai infrastruktūrai ir kariniam rengimui.
Antra – kaip greitai bus galima parengti daugiau instruktorių ir užtikrinti pakankamus mokymo pajėgumus.
Trečia – ar politinės institucijos sutars dėl konkretaus reformos modelio.
Šiuo metu atliekamas vertinimas turėtų parodyti, kokie pokyčiai realiai įmanomi ir kiek laiko jiems prireiktų.
Tik tuomet bus galima priimti pagrįstą sprendimą dėl visuotinio šaukimo įgyvendinimo.
Sprendimas dar nepriimtas, tačiau diskusijos tik stiprėja
Lietuvos siekis stiprinti gynybą neabejotinas, tačiau visuotinio šaukimo ateitis dar nėra galutinai nuspręsta.
Svarstomas perėjimo prie naujos sistemos paspartinimas iki 2030 metų, bet prieš tai būtina atsakyti į klausimus dėl finansavimo, infrastruktūros ir karių parengimo kokybės.
Todėl artimiausi mėnesiai gali tapti svarbūs nustatant tolesnę Lietuvos karo prievolės politikos kryptį.
O kaip manote jūs – ar Lietuvoje reikėtų įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, ar pirmiausia būtina užtikrinti, kad kariuomenė būtų visiškai pasirengusi priimti daugiau šauktinių? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
