Trumpui – netikėtas smūgis iš Europos: Vokietijos ministras prabilo apie tikrąją jo suartėjimo su Putinu priežastį

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas suartėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu sukėlė naują politinę audrą. Šįkart itin griežta kritika nuskambėjo iš vienos svarbiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių Europoje – Vokietijos. Šalies gynybos ministras Borisas Pistoriusas viešai pareiškė manantis, kad netikėtus Vašingtono sprendimus lemia ne vien užsienio politikos interesai. Pasak jo, tikroji priežastis gali slypėti pačiose Jungtinėse Valstijose.

Berlyne nuskambėjo žodžiai, kurie sukėlė naujų klausimų

Antradienį, spalio 13 dieną, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas Berlyne vykusioje darbdavių konferencijoje pasisakė apie naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus.

Ministro dėmesio centre atsidūrė Vašingtono suartėjimas su Maskva ir neseniai paskelbtas susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo.

B. Pistoriusas pareiškė manantis, kad D. Trumpas šiuo metu patiria didelį politinį spaudimą savo šalyje.

Jo vertinimu, artėjantys JAV Kongreso rinkimai gali turėti reikšmingos įtakos prezidento sprendimams tarptautinėje arenoje.

Vokietijos ministras pavartojo itin vaizdingą apibūdinimą – esą D. Trumpas yra „priremtas prie sienos“.

Šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Europos sostinėse vis daugiau diskutuojama apie Jungtinių Valstijų santykius su Rusija ir jų poveikį Ukrainai.

Kodėl Trumpas galėjo pasirinkti būtent tokį kelią?

B. Pistoriusas pateikė savo politinį paaiškinimą.

Pasak ministro, istorijoje pasitaiko atvejų, kai didelį vidaus politikos spaudimą patiriantys valstybių vadovai mėgina ieškoti sprendimų užsienio politikoje.

Tokie veiksmai gali būti skirti parodyti rinkėjams, kad valdžia geba spręsti sudėtingas tarptautines problemas.

Ministro nuomone, panaši situacija gali būti susiklosčiusi ir Jungtinėse Valstijose.

D. Trumpas artėja prie itin svarbaus politinio išbandymo, o jo administracijos sprendimai dėl Rusijos sulaukia ne tik dėmesio, bet ir kritikos.

Vis dėlto tai yra B. Pistoriuso vertinimas, o ne patvirtintas Baltųjų rūmų sprendimų motyvų paaiškinimas.

Pats ministras taip pat išsakė nuomonę, kad dabartinis D. Trumpo pasirinkimas ilgainiui gali jam politiškai pakenkti.

Artėja data, kuri Vašingtonui gali tapti itin svarbi

Lapkričio 3 dieną Jungtinėse Valstijose vyks Kongreso kadencijos vidurio rinkimai.

Jų metu amerikiečiai rinks visus Atstovų Rūmų narius ir maždaug trečdalį Senato.

Šie rinkimai svarbūs todėl, kad jų rezultatai gali pakeisti politinių jėgų santykį Kongrese.

Šiuo metu respublikonai turi daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.

Tačiau rinkimų rezultatai dar nėra žinomi, todėl negalima užtikrintai teigti, kokia bus būsima Kongreso sudėtis.

Jeigu prezidento partijai tektų prarasti daugumą vienuose ar abiejuose rūmuose, Baltiesiems rūmams galėtų būti sudėtingiau įgyvendinti dalį politinės darbotvarkės.

Ypač svarbūs taptų klausimai, kuriems reikalingas Kongreso pritarimas.

Būtent ši politinė aplinkybė, B. Pistoriuso vertinimu, gali skatinti D. Trumpą ieškoti greitų ir visuomenei pastebimų užsienio politikos rezultatų.

Susitarimas su Putinu sukėlė pasipiktinimą

Vokietijos ministro pareiškimai pasirodė po naujo JAV ir Rusijos santykių epizodo.

Praėjusį penktadienį D. Trumpas, pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu, paskelbė apie susitarimą dėl šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo.

Šis pranešimas iš karto sulaukė dėmesio.

Rusijos energetikos sektorius yra svarbus šalies ekonomikai, o prekybos naftos produktais klausimai glaudžiai susiję su Vakarų sankcijų politika.

Dėl šios priežasties bet koks Vašingtono sprendimas, galintis palengvinti prekybą rusiškais energetikos produktais, vertinamas ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu požiūriu.

Kritikai baiminasi, kad tokie susitarimai gali suteikti Maskvai papildomų ekonominių galimybių.

Tuo metu sprendimo šalininkai galėtų akcentuoti energetikos rinkos stabilumą ir galimybę išnaudoti ekonominius ryšius diplomatiniams tikslams.

Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad šis susitarimas savaime priartins karo Ukrainoje pabaigą.

Europa sunerimo dėl dar vieno Trumpo pareiškimo

Rusiško dyzelino klausimas nebuvo vienintelė priežastis, sukėlusi diskusijas.

Kritikos sulaukė ir D. Trumpo raginimas Ukrainoje išrinkti naują prezidentą vietoj Volodymyro Zelenskio.

Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina toliau priešinasi Rusijos karinei agresijai.

Europos sąjungininkams svarbu ne tik karo užbaigimo perspektyva, bet ir tai, kokiomis sąlygomis būtų siekiama taikos.

Ukrainos politinės ateities klausimai taip pat susiję su šalies suverenitetu ir teise savarankiškai spręsti dėl savo valdžios.

Todėl JAV prezidento pasisakymai apie Ukrainos vadovybę tapo dar viena jautria transatlantinių santykių tema.

Kodėl Vokietijos ministro žodžiai tokie reikšmingi?

Borisas Pistoriusas vadovauja vienos svarbiausių NATO valstybių gynybos ministerijai.

Vokietija atlieka reikšmingą vaidmenį Europos saugumo politikoje ir teikia karinę paramą Ukrainai.

Todėl šalies gynybos ministro komentarai apie JAV prezidento veiksmus sulaukia dėmesio ir už Vokietijos ribų.

Vis dėlto svarbu atskirti asmeninį ministro politinį vertinimą nuo oficialaus visos Vokietijos vyriausybės sprendimo.

B. Pistoriuso pasisakymas savaime nereiškia, kad Berlynas keičia santykių su Vašingtonu kryptį.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija išlieka NATO sąjungininkės, turinčios bendrų saugumo interesų.

Tačiau jų požiūriai į konkrečius sprendimus dėl Rusijos gali skirtis.

Ar ekonominis susitarimas gali pakeisti Kremliaus elgesį?

Vienas svarbiausių klausimų – ar prekybos energetikos produktais susitarimai gali paskatinti Rusiją keisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Ekonominių paskatų naudojimas diplomatijoje nėra naujas reiškinys.

Valstybės kartais siūlo prekybos galimybes ar sankcijų palengvinimą tikėdamosi pasiekti politinių susitarimų.

Tačiau tokios priemonės ne visada duoda laukiamų rezultatų.

Ypač sudėtinga situacija susiklosto tada, kai viena pusė ekonominę naudą gauna greičiau, nei prisiima patikrinamus politinius įsipareigojimus.

Dėl to Europos sąjungininkams svarbu suprasti, kokias konkrečias sąlygas numato naujausi Vašingtono ir Maskvos susitarimai.

Ne mažiau svarbu, ar jie turės apčiuopiamą poveikį karo veiksmams Ukrainoje.

Ką tai reiškia Ukrainai ir Europai?

JAV ir Rusijos santykių pokyčiai tiesiogiai veikia diskusijas apie Europos saugumą.

Ukrainai ypač svarbus Vakarų karinės ir finansinės paramos tęstinumas.

Europos valstybėms taip pat aktualu, kad galimi diplomatiniai susitarimai nepažeistų Ukrainos suvereniteto ir nesukurtų naujų saugumo grėsmių.

Dėl šios priežasties kiekvienas reikšmingesnis Vašingtono žingsnis Maskvos link yra atidžiai vertinamas Europos sostinėse.

Tačiau vien politiniai pareiškimai dar neleidžia nustatyti, kaip keisis reali saugumo padėtis.

Tam reikės vertinti konkrečius susitarimus, jų įgyvendinimą ir tolesnius abiejų valstybių veiksmus.

Kas laukia toliau?

Artimiausios savaitės Jungtinėms Valstijoms bus politiškai svarbios.

Lapkričio 3 dieną vyksiantys rinkimai parodys, kokią Kongreso sudėtį pasirinks amerikiečiai.

Tuo pat metu tarptautinėje arenoje bus stebima, ar naujausi JAV ir Rusijos kontaktai virs konkrečiais susitarimais.

Vokietijos gynybos ministras jau pateikė savo interpretaciją, kodėl D. Trumpas pasirinko dabartinę kryptį.

Tačiau tikrieji Baltųjų rūmų motyvai ir tolesni sprendimų padariniai kol kas lieka politinių diskusijų objektu.

B. Pistoriuso žodžiai apie prie sienos priremtą D. Trumpą tapo ryškiu signalu, kad naujausias Vašingtono suartėjimas su Maskva Europoje vertinamas kritiškai. O svarbiausias klausimas išlieka neatsakytas: ar šie sprendimai padės pasiekti realų diplomatinį rezultatą, ar tik dar labiau padidins nesutarimus tarp sąjungininkų?