Trumpo branduolinis susitarimas su Rijadu kelia nerimą: viena svarbi sąlyga sukėlė rimtų klausimų
Jungtinės Valstijos ir Saudo Arabija žengė reikšmingą žingsnį, kuris gali pakeisti branduolinės energetikos plėtrą Artimuosiuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracijos sudarytas susitarimas atveria kelią amerikietiškoms branduolinėms technologijoms Saudo Arabijoje. Tačiau didžiausios diskusijos kilo ne dėl būsimų elektrinių, o dėl kontrolės mechanizmo, kurio susitarime nėra.
Vašingtonas ir Rijadas pasiekė ilgai lauktą susitarimą
2026 metų liepos 22 dieną JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ir Saudo Arabijos energetikos ministras Abdulazizas bin Salmanas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo taikios branduolinės energetikos srityje.
Dokumentas, žinomas kaip JAV Atominės energijos įstatymo 123 skirsnio susitarimas, sudaro teisinį pagrindą amerikietiškų branduolinių technologijų tiekimui Saudo Arabijai.
Šalys taip pat pasirašė atskirą dvišalį branduolinės veiklos kontrolės susitarimą.
JAV energetikos departamentas šį žingsnį pristatė kaip ilgalaikę ekonominę ir strateginę partnerystę.
Saudo Arabija savo ruožtu siekia diversifikuoti energetiką ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo elektros gamybai.
Tačiau susitarimo detalės sukėlė diskusijų tarp branduolinio saugumo ekspertų ir JAV politikų.
Didžiausias klausimas – ko susitarime nėra
Daugiausia dėmesio sulaukė sprendimas nereikalauti, kad Saudo Arabija priimtų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Papildomąjį protokolą.
Šis dokumentas suteikia agentūrai platesnes galimybes tikrinti branduolinę veiklą ir aiškintis, ar valstybėje nevykdoma nedeklaruota veikla.
Papildomasis protokolas yra svarbi tarptautinės branduolinės kontrolės sistemos dalis.
JAV ir Saudo Arabijos susitarime vietoj jo numatytas dvišalis papildomų saugiklių mechanizmas.
Trumpo administracija teigia, kad toks sprendimas užtikrina tinkamą kontrolę ir atitinka JAV nacionalinio saugumo interesus.
Tačiau ginklų kontrolės organizacijos atkreipia dėmesį, kad dvišalio mechanizmo taikymo sritis yra siauresnė.
Jų vertinimu, jis nesuteikia tokios pat plačios prieigos prie galimų nedeklaruotų objektų, kokią numato TATENA Papildomasis protokolas.
Būtent ši aplinkybė tapo vienu svarbiausių susitarimo vertinimo klausimų.
Kodėl tiek daug kalbama apie uraną?
Dar vienas diskusijų objektas – Saudo Arabijos galimybė ateityje plėtoti urano sodrinimo veiklą.
Uranas naudojamas branduolinės energetikos sektoriuje, tačiau tam tikros branduolinio kuro ciklo technologijos kelia ir ginklų platinimo riziką.
Dėl šios priežasties tarptautinė bendruomenė ypatingą dėmesį skiria jų kontrolei.
Saudo Arabija yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties dalyvė ir turi laikytis jos įsipareigojimų.
Šalies vadovybė branduolinės energetikos plėtrą pristato kaip civilinį projektą.
Vis dėlto Rijado pozicija dėl regioninio saugumo jau anksčiau buvo sukėlusi klausimų.
2018 metais Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas pareiškė, kad jeigu Iranas įgytų branduolinį ginklą, jo šalis taip pat siektų tokio pajėgumo.
Šis ankstesnis pareiškimas dabar vėl minimas diskusijose apie naująjį susitarimą.
Svarbu pabrėžti, kad civilinės branduolinės energetikos susitarimas savaime nereiškia leidimo Saudo Arabijai kurti branduolinius ginklus.
Kongresas gavo dokumentus: kas vyksta toliau?

Rugpjūčio 24 dieną Trumpo administracija perdavė susitarimo dokumentus JAV Kongresui.
Pagal JAV teisės aktus įstatymų leidėjams numatytas peržiūros laikotarpis, per kurį jie gali svarstyti susitarimo sąlygas ir galimas priemones jam sustabdyti ar pakeisti.
Tai reiškia, kad dokumento pasirašymas dar nėra tas pats, kas visiškas visų numatytų projektų įgyvendinimas.
Branduolinės energetikos infrastruktūros plėtra gali užtrukti ne vienus metus.
Tam reikalingi techniniai vertinimai, investicijos, leidimai ir atitinkamos priežiūros procedūros.
Dalis JAV politikų ragina griežčiau įvertinti neplatinimo riziką.
Kiti pabrėžia ekonominę ir strateginę partnerystės naudą.
Kodėl šis susitarimas svarbus visiems Artimiesiems Rytams?
Saudo Arabija yra viena įtakingiausių regiono valstybių.
Jos sprendimai energetikos ir saugumo srityse svarbūs ne tik kaimyninėms šalims, bet ir didžiosioms pasaulio valstybėms.
JAV siekia išlaikyti svarbų vaidmenį regione, kuriame dėl technologinių ir ekonominių projektų konkuruoja ir kitos valstybės.
Branduolinės energetikos bendradarbiavimas gali sustiprinti Vašingtono ir Rijado ekonominius ryšius.
Tačiau tuo pat metu kyla klausimas, kokį precedentą toks susitarimas sukurs ateities branduolinėms partnerystėms.
Jeigu vienai valstybei leidžiama plėtoti jautrias technologijas netaikant anksčiau reikalautų papildomų kontrolės priemonių, panašių sąlygų ateityje gali prašyti ir kitos šalys.
Tai yra viena pagrindinių kritikų įvardijamų rizikų.
Ką sako susitarimo šalininkai ir kritikai?
JAV administracija pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Saudo Arabija gali padėti užtikrinti amerikietiškų technologijų naudojimą ir sustiprinti dvišalius santykius.
Be to, JAV pareigūnai teigia, kad suderėtos kontrolės priemonės yra pakankamos.
Tuo metu organizacija „Arms Control Association“ mano, kad atsisakius Papildomojo protokolo reikalavimo susilpninami svarbūs branduolinio neplatinimo standartai.
Jos ekspertai įspėja, kad nepakankamai plati priežiūra gali apsunkinti galimos nedeklaruotos branduolinės veiklos nustatymą.
Taigi nesutarimo esmė – ne tai, ar Saudo Arabija gali plėtoti civilinę branduolinę energetiką, bet kokios kontrolės sąlygos turėtų būti taikomos.
Sprendimas, kurio pasekmės bus vertinamos dar ilgai
JAV ir Saudo Arabijos branduolinis susitarimas yra reikšmingas abiejų šalių santykių etapas.
Jis gali atverti kelią didelėms energetikos investicijoms ir ilgalaikiam technologiniam bendradarbiavimui.
Tačiau kartu jis kelia klausimų dėl tarptautinės branduolinės kontrolės taisyklių ir jų taikymo.
Didžiausia intriga slypi ne būsimų elektrinių skaičiuje, o sprendime taikyti kitokį kontrolės mechanizmą. Būtent nuo jo veiksmingumo ir tolesnės priežiūros priklausys, kaip tarptautinė bendruomenė vertins šį susitarimą ateityje.




