Aidas Užkuraitis
Atvėsus orams daugelis gyventojų pastebi tą patį nemalonų reiškinį – rytais langai būna nusėti vandens lašeliais, ant palangių kaupiasi drėgmė, o kambarių kampuose kartais atsiranda tamsių dėmių. Nors iš pradžių tai gali atrodyti tik nedidelis nepatogumas, ilgainiui perteklinė drėgmė gali sugadinti sienų apdailą ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui. Specialistai išskiria penkias dažnas priežastis, kurias verta patikrinti dar prieš prasidedant šalčiausiems mėnesiams.
Problema prasideda anksčiau, nei ant sienų pasirodo pirmosios dėmės
Drėgmė namuose neatsiranda savaime. Vandens garai į patalpų orą patenka kasdien – gaminant maistą, prausiantis duše, skalbiant, džiovinant drabužius ir net kvėpuojant.
Įprastomis sąlygomis dalis šios drėgmės pašalinama per vėdinimo sistemą arba atidarius langus.
Tačiau kai patalpose trūksta oro apykaitos, vandens garai ima kauptis.
Atšalus orams problema tampa labiau pastebima, nes šiltas, drėgnas kambario oras susiduria su šaltesniais paviršiais.
Tuomet dalis ore esančių vandens garų virsta lašeliais.
Šis procesas vadinamas kondensacija.
Dažniausiai ją pirmiausia pastebime ant langų, tačiau vanduo gali kauptis ir kitose vietose – už baldų, sienų kampuose ar ties nepakankamai apšiltintomis konstrukcijomis.
Būtent todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į rasojančius stiklus, bet ir į visą namų mikroklimatą.
1. Per retai vėdinamos patalpos – viena dažniausių priežasčių
Šaltuoju metų laiku daugelis stengiasi kuo rečiau atidaryti langus, kad neprarastų šilumos.
Tačiau visiškai nevėdinamuose kambariuose drėgmė gali kauptis greičiau.
Ypač tai aktualu būstuose, kuriuose įrengti sandarūs plastikiniai langai, tačiau nėra pakankamai veiksmingos vėdinimo sistemos.
Senuose namuose dalis oro patekdavo per įvairius konstrukcijų nesandarumus. Pakeitus langus ši atsitiktinė oro apykaita gali sumažėti.
Dėl to net ir atnaujintame būste kartais atsiranda kondensacijos problemų.
Energijos taupymo organizacija „Energy Saving Trust“ rekomenduoja langus atverti bent kelioms minutėms kelis kartus per dieną, jeigu nėra pakankamos mechaninės ventiliacijos.
Trumpas intensyvus vėdinimas dažnai naudingesnis už ilgą laiką vos pravertą langą, nes leidžia pakeisti dalį patalpų oro ne taip stipriai atšaldant sienas.
Svarbu neuždengti įrengtų orlaidžių ir patikrinti, ar veikia vonios bei virtuvės ištraukimo ventiliatoriai.
Ką verta padaryti?
Patikrinkite, ar neužsikimšusios ventiliacijos angos, ir reguliariai vėdinkite patalpas. Jeigu langai rasoja nuolat, gali prireikti įvertinti visos vėdinimo sistemos veikimą.
2. Drabužių džiovinimas kambaryje gali gerokai padidinti drėgmę
Dar viena dažna priežastis – skalbinių džiovinimas uždarose patalpose.
Iš skalbimo mašinos ištrauktuose drabužiuose lieka vandens, kuris džiūstant išgaruoja į aplinką.
Jeigu drabužiai džiovinami nedideliame kambaryje, o langai ir durys uždaryti, oro drėgnumas gali gerokai padidėti.
Tuomet vandens garai kondensuojasi ant šaltesnių paviršių.
Ypač nepalanku, kai drabužiai džiovinami miegamajame, kuriame žmonės praleidžia visą naktį, o vėdinimas yra nepakankamas.
Jeigu nėra galimybės skalbinių džiovinti lauke ar specialioje džiovyklėje, verta pasirinkti gerai vėdinamą patalpą.
Drėgmės surinktuvas taip pat gali padėti sumažinti perteklinį oro drėgnumą.
Tačiau jis nepakeičia šviežio oro tiekimo.
Svarbu: drėgmės surinktuvas gali pašalinti dalį vandens garų, bet neišspręs problemos, jeigu jos priežastis yra nesandarus stogas ar pratekantys vamzdžiai.
3. Per šalti sienų kampai ir netinkamas šildymas
Net jeigu patalpų oro drėgnumas nėra itin didelis, kondensacija gali atsirasti ant labai šaltų paviršių.
Taip dažnai nutinka išorinių sienų kampuose, aplink langų angokraščius arba vietose, kur yra šilumos tiltelių.
Šilumos tiltelis – tai pastato konstrukcijos vieta, per kurią šiluma prarandama greičiau nei per aplinkines dalis.
Tokiose vietose paviršiaus temperatūra būna žemesnė.
Jeigu drėgnas patalpų oras pasiekia šaltą sieną, ant jos gali susidaryti kondensatas.
Ilgainiui nuolat drėkstanti apdaila gali tapti palankia terpe pelėsiui.
Problema ypač aktuali kambariuose, kurie šildomi gerokai mažiau nei likusi būsto dalis.
Vis dėlto vien stipresnis šildymas nėra universalus sprendimas.
Jeigu nėra tinkamo vėdinimo, perteklinė drėgmė vis tiek gali likti patalpose.
Todėl specialistai rekomenduoja derinti pakankamą šildymą, vėdinimą ir pastato konstrukcijų būklės priežiūrą.
4. Baldai pristumti prie išorinių sienų – problema, kurios daugelis nepastebi
Spinta, sofa ar didelė komoda, pastatyta visai prie išorinės sienos, gali trukdyti orui cirkuliuoti.
Dėl to už baldų esantis sienos paviršius kartais būna šaltesnis.
Jeigu ten pat kaupiasi drėgmė, ilgainiui gali atsirasti pelėsio dėmių.
Ši problema dažnai ilgai lieka nepastebėta, nes už didelės spintos ar sofos esanti siena kasdien nėra apžiūrima.
Pirmasis požymis kartais būna ne matomos dėmės, o nemalonus drėgmės kvapas.
„Energy Saving Trust“ rekomenduoja palikti tarpą tarp baldų ir sienų, kad oras galėtų lengviau judėti.
Ypač verta patikrinti išorinių sienų kampus, vietas už didelių spintų ir miegamojo baldų.
Jeigu ten jau matomas pelėsis, neužtenka vien perstumti baldus.
Būtina nustatyti, kodėl paviršius drėksta, ir pašalinti drėgmės priežastį.
5. Drėgmė gali patekti ir iš išorės – tuomet vėdinimo nepakaks
Ne visos drėgmės problemos kyla dėl netinkamo patalpų mikroklimato.
Kartais vanduo į pastato konstrukcijas patenka iš lauko.
Priežastys gali būti įvairios: pažeista stogo danga, nesandarūs lietvamzdžiai, įtrūkusios sienos, netinkamai įrengta hidroizoliacija arba pratekėjimai iš vandentiekio vamzdžių.
Tokiais atvejais drėgmės dėmės gali atsirasti net ir gerai vėdinamose patalpose.
Svarbus požymis – drėgna vieta, kuri didėja po lietaus arba išlieka net tada, kai kambario oro drėgnumas normalus.
Jeigu sienos apačioje nuolat matoma drėgna juosta, reikėtų patikrinti ir galimą drėgmės patekimą iš grunto.
Tokios problemos dažniausiai neišsprendžiamos vien buitiniais drėgmės surinktuvais.
Gali prireikti pastato apžiūros ir konstrukcijų remonto.
Todėl prieš dažant sieną ar keičiant tapetus būtina nustatyti tikrąją drėgmės priežastį. Priešingu atveju problema gali greitai pasikartoti.
Koks oro drėgnumas namuose laikomas tinkamu?
JAV aplinkos apsaugos agentūra EPA rekomenduoja, jei įmanoma, palaikyti maždaug 30–50 procentų santykinį oro drėgnumą.
Svarbu, kad jis ilgą laiką neviršytų 60 procentų.
Per didelė drėgmė sudaro palankesnes sąlygas pelėsiui, o pernelyg sausas oras taip pat gali sukelti diskomfortą.
Paprasčiausias būdas stebėti situaciją – naudoti higrometrą.
Tai nedidelis prietaisas, rodantis patalpų oro drėgnumą.
Jį verta pastatyti kambaryje, kuriame dažniausiai pastebimi rasojantys langai arba juntamas drėgmės kvapas.
Jeigu rodmenys nuolat aukšti, reikėtų ieškoti drėgmės šaltinio ir įvertinti vėdinimą.
Svarbu prisiminti, kad net normalus bendras oro drėgnumas negarantuoja, jog ant itin šalto sienos paviršiaus nesusidarys kondensatas.
Kaip atskirti įprastą langų rasojimą nuo rimtesnės problemos?
Nedidelis kondensato kiekis ant langų šaltą rytą nebūtinai reiškia pastato gedimą.
Tačiau yra požymių, į kuriuos verta reaguoti.
Pavyzdžiui, jeigu ant palangių nuolat kaupiasi vanduo, aplink langus atsiranda juodų dėmių arba drėgmės kvapas neišnyksta net išvėdinus kambarius.
Didesnį susirūpinimą turėtų kelti ir atšokantys tapetai, besilupantys dažai ar nuolat drėkstančios sienos.
Jeigu vanduo kaupiasi tarp stiklo paketo stiklų, tai gali rodyti paties stiklo paketo sandarumo problemą.
Tokiu atveju įprastas kambario vėdinimas priežasties nepašalins.
Ką daryti, jeigu namuose jau atsirado pelėsis?
Pelėsis nėra vien estetinė problema.
Drėgnose patalpose augantis pelėsis gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti alerginius simptomus ir pabloginti kai kurių žmonių savijautą.
Ypač jautrūs gali būti sergantieji astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Svarbiausia pelėsio kontrolės priemonė yra drėgmės šaltinio pašalinimas.
Jeigu išvaloma tik matoma dėmė, tačiau siena ir toliau drėksta, pelėsis gali atsinaujinti.
Nedidelius paviršinius pažeidimus kartais galima pašalinti tinkamomis valymo priemonėmis, laikantis gamintojo saugos nurodymų.
Tačiau jei pelėsio plotas didelis, jis kartojasi arba pažeistos porėtos medžiagos, verta kreiptis į specialistus.
Taip pat svarbu nebandyti paslėpti pelėsio naujais dažais ar tapetais.
Tai neišsprendžia pagrindinės problemos.
Penki dalykai, kuriuos verta patikrinti jau šiandien
Prieš prasidedant šalčiausiems metų mėnesiams verta skirti laiko paprastai namų apžiūrai.
Pirmiausia patikrinkite, ar veikia vėdinimas ir ar neuždengtos ventiliacijos angos.
Tuomet atkreipkite dėmesį, kur džiovinami skalbiniai ir ar po maisto gaminimo bei prausimosi pasišalina drėgnas oras.
Apžiūrėkite išorinių sienų kampus, vietas už baldų ir aplink langus.
Jeigu matote nuolat drėkstančias dėmes, patikrinkite, ar nėra vandens pratekėjimo požymių.
Galiausiai pamatuokite oro drėgnumą higrometru.
Šie paprasti veiksmai gali padėti anksčiau pastebėti problemą ir išvengti didesnių išlaidų ateityje.
Didžiausia klaida – kovoti su pasekmėmis, bet ne su priežastimi
Rasojantys langai, drėgni kampai ir pelėsio dėmės dažnai yra skirtingi tos pačios problemos požymiai.
Tačiau jų priežastys gali skirtis.
Vienuose namuose pakaks pagerinti vėdinimą ir sumažinti drėgmės susidarymą.
Kituose reikės spręsti šilumos tiltelių, nesandaraus stogo ar vandentiekio problemas.
Todėl svarbiausia ne tik nuvalyti susikaupusį vandenį, bet ir išsiaiškinti, kodėl jis atsiranda.
Jeigu langai namuose rasoja kiekvieną rytą, o sienų kampuose ima kauptis drėgmė, šių požymių ignoruoti nereikėtų. Laiku nustatyta priežastis gali padėti apsaugoti ir būstą, ir jame gyvenančių žmonių sveikatą.
