Jei tektų skubiai evakuoti Vilnių ar Kauną – kas nutiktų gyventojams? Atskleista, kam ruošiasi visos 60 Lietuvos savivaldybių
Kas nutiktų, jeigu vieną dieną tūkstančiams Vilniaus ar Kauno gyventojų būtų nurodyta palikti namus? Kur žmonės turėtų vykti, kas pasirūpintų neturinčiais automobilio ir ar savivaldybės pajėgtų suvaldyti tokio masto operaciją? Lietuvoje vykusios mobilizacijos pratybos atskleidė, kad pasirengimas gerėja, tačiau specialistai pripažįsta – kai kurie iššūkiai išlieka itin sudėtingi.
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, kurios galėtų sutrikdyti įprastą gyventojų gyvenimą.
Viena sudėtingiausių užduočių – didelio miesto gyventojų evakavimas.
Tokia operacija pareikalautų ne tik transporto priemonių, bet ir aiškaus institucijų bendradarbiavimo, laikino apgyvendinimo vietų, medicininės pagalbos bei nenutrūkstamo gyventojų informavimo.
Būtent šiuos gebėjimus valstybės institucijos tikrino nacionalinėse mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas“.
Pratybose dalyvavo visos 60 Lietuvos savivaldybių.
Tačiau specialistų išsakytos pastabos atskleidė, kad net ir gerai parengti planai dar negarantuoja, jog realios krizės metu viskas vyktų be trikdžių.
Viskas prasidėjo ne nuo evakuacijos – pirmiausia smogė nematoma grėsmė
Nacionalinio krizių valdymo centro Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius aiškino, kad pratybų scenarijus buvo sudarytas taip, jog institucijoms tektų spręsti kelias tarpusavyje susijusias problemas.
Pirmiausia buvo imituojami kibernetiniai incidentai ir dezinformacijos atakos.
Vėliau scenarijuje atsirado kritinių paslaugų sutrikimų.
Tai reiškia, kad institucijos turėjo patikrinti, kaip veiktų, jeigu sutriktų elektroninės dokumentų valdymo sistemos, informacijos perdavimas ar dalis sveikatos sektoriaus paslaugų.
Šiuolaikinėje valstybėje daugelis procesų priklauso nuo skaitmeninių sistemų.
Todėl didelės krizės metu vien interneto ar informacinių sistemų sutrikimas gali apsunkinti daugelio institucijų darbą.
Pratybos parodė, kad atsakingos organizacijos geba pereiti prie alternatyvių, įskaitant popierinius, darbo būdų.
Tačiau tai buvo tik pirmasis pasirengimo patikrinimo etapas.
Didžiausias išbandymas – žmonių evakavimas

Vienas svarbiausių pratybų tikslų buvo patikrinti, kaip savivaldybės organizuotų gyventojų perkėlimą į saugesnes vietas.
Į procesą įsitraukė savivaldybės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei nevyriausybinės organizacijos.
Buvo vertinamas institucijų bendradarbiavimas, informacijos perdavimas ir gyventojų priėmimo organizavimas.
A. Guščiaus teigimu, palyginti su ankstesniais metais, šioje srityje matoma pažanga.
Savivaldybės atliko daugiau pasirengimo darbų, o nevyriausybinės organizacijos parodė gebėjimą prisidėti prie pagalbos gyventojams.
Vis dėlto didelio miesto evakavimas yra gerokai sudėtingesnis nei vien transporto paskirstymas.
Reikia numatyti, kur žmonės būtų priimami, kaip jiems būtų suteikiamas maistas, vanduo, nakvynė ir būtinosios paslaugos.
Taip pat būtina užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kurie negali išvykti savarankiškai.
Vilnius jau turi planą: numatyti skirtingi pasitraukimo būdai
Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi gyventojų evakavimo planą, kuriame aptariami įvairūs galimos krizės scenarijai.
Jame numatyta, kad evakuacija galėtų būti vykdoma dalimis, atsižvelgiant į konkrečią grėsmę ir institucijų nurodymus.
Gyventojams, turintiems automobilius, būtų pateikiama informacija apie saugius išvykimo maršrutus.
Tiems, kurie neturi nuosavo transporto, numatoma savivaldybės organizuojama pagalba.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms su negalia, senjorams ir gyventojams, kuriems reikalingos socialinės ar slaugos paslaugos.
Vilniaus plane aptariamos kelios pagrindinės galimos evakavimo kryptys, įskaitant išvykimą Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Lenkijos pasienio link.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra nurodymas gyventojams jau dabar rinktis konkretų kelią.
Realios krizės metu saugūs maršrutai būtų nustatomi pagal tuometines aplinkybes ir atsakingų institucijų sprendimus.
O kas vyktų Kaune? Savivaldybė taip pat ruošiasi sudėtingam scenarijui
Kauno miesto savivaldybė taip pat yra parengusi civilinės saugos dokumentus, susijusius su gyventojų evakavimu ir laikinu apgyvendinimu.
Juose numatoma, kaip būtų organizuojama pagalba gyventojams, jeigu dėl ekstremaliosios situacijos jiems tektų palikti gyvenamąją vietą.
Ypatingas dėmesys skiriamas įstaigoms, kuriose gyvena ar yra prižiūrimi žmonės, negalintys savarankiškai pasirūpinti savo saugumu.
Pavyzdžiui, globos ir slaugos įstaigos turi numatyti, kaip būtų organizuojamas gyventojų perkėlimas, kokio transporto reikėtų ir kaip būtų užtikrintas sveikatos priežiūros tęstinumas.
Tai itin svarbu, nes tokios evakuacijos negalima organizuoti taip pat, kaip savarankiškai judančių gyventojų išvykimo.
Prireikus turėtų būti pasitelkiamos specializuotos transporto priemonės, medicinos personalas ir kiti pagalbos ištekliai.
Tačiau vien dokumentų parengimas nėra galutinis pasirengimo įrodymas.
Todėl institucijos ir organizuoja pratybas, per kurias tikrinama, ar numatyti veiksmai būtų įgyvendinami praktiškai.
Savivaldybės atskleidė, kur slypi vienas sudėtingiausių iššūkių
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės jau yra suskirstytos pagal jų vaidmenį galimos evakuacijos metu.
Vienos būtų atsakingos už gyventojų išvykimo organizavimą, kitos – už atvykstančių žmonių priėmimą.
Priimančios savivaldybės turi numatyti patalpas, kuriose būtų galima laikinai apgyvendinti žmones.
Taip pat būtina pasirūpinti maitinimu, higienos sąlygomis ir kita pagalba.
Tačiau vienas sudėtingiausių klausimų susijęs su gyventojais, kuriems reikalinga papildoma priežiūra.
Žmonių su negalia, sunkiai judančių senjorų ar nuolatinės medicininės priežiūros reikalingų asmenų evakavimas pareikalautų daugiau išteklių ir kruopštaus planavimo.
A. Klišonis pripažino, kad būtent šios grupės kelia nemažai organizacinių klausimų.
Ar visos 60 savivaldybių tikrai pasiruošusios?
Nors pratybų dalyviai įvertino padarytą pažangą, visiško pasirengimo garantijų niekas nedalija.
A. Klišonis pažymėjo, kad tik reali ekstremalioji situacija parodytų, kaip visos suplanuotos priemonės veiktų esant tikram spaudimui.
Pratybose institucijos gali išbandyti įvairius scenarijus, tačiau tikros krizės metu aplinkybės gali būti sunkiau prognozuojamos.
Gali sutrikti ryšys, transporto judėjimas, pasikeisti saugumo situacija arba atsirasti netikėtų gyventojų poreikių.
Todėl pasirengimas nėra vienkartinis darbas.
Jis reikalauja nuolatinių mokymų, planų atnaujinimo ir bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų bei savivaldybių.
Valstybė jau priėmė svarbų sprendimą
2026 metų liepos 13 dieną Lietuvoje buvo patvirtintas valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.
Šis dokumentas nustato bendrą tvarką, pagal kurią valstybės institucijos ir savivaldybės turėtų veikti, jeigu iškiltų būtinybė organizuoti didelio masto evakuaciją.
Plane apibrėžiami pagrindiniai etapai – nuo sprendimo evakuoti gyventojus ir jų perspėjimo iki transportavimo, registravimo, laikino apgyvendinimo ir būtinosios pagalbos suteikimo.
Taip pat numatytas institucijų bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, medicininę pagalbą ir gyventojų aprūpinimą.
Didelis dėmesys skiriamas ir civilinių bei karinių poreikių suderinimui.
Tai reiškia, kad evakavimo planavimas turi būti koordinuojamas su atsakingomis saugumo ir gynybos institucijomis.
Ką jau dabar turėtų žinoti gyventojai?
Nors valstybė ir savivaldybės rengia evakavimo planus, gyventojų pasirengimas taip pat labai svarbus.
Kiekvienai šeimai naudinga iš anksto aptarti, kaip ji elgtųsi gavusi oficialų perspėjimą apie pavojų.
Reikėtų žinoti, kur laikomi svarbiausi dokumentai, vaistai ir kiti būtiniausi daiktai.
Taip pat pravartu turėti paruoštą išvykimo krepšį, kuriame būtų vandens, negendančio maisto, telefono įkrovimo priemonių, žibintuvėlis ir asmeninės higienos reikmenys.
Tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kad ne kiekvienos grėsmės atveju saugiausia iš karto išvykti.
Kai kuriose situacijose gali būti nurodyta likti patalpose arba pasitraukti į artimiausią priedangą.
Todėl gyventojai turėtų vadovautis oficialiais perspėjimais ir konkrečiai situacijai skirtais nurodymais.
Svarbiausia išvada: pasirengimas nereiškia, kad evakuacija jau artėja
Didelio masto mobilizacijos ir civilinės saugos pratybos gali kelti nerimą, tačiau jų tikslas – iš anksto nustatyti silpnąsias vietas ir jas pašalinti.
Lietuvoje vykusios pratybos parodė, kad savivaldybių ir kitų institucijų bendradarbiavimas gerėja.
Tačiau kartu išryškėjo sritys, kurioms būtinas papildomas dėmesys: transporto logistika, pažeidžiamų gyventojų evakavimas ir paslaugų tęstinumas sutrikus įprastoms sistemoms.
Svarbiausia žinia Vilniaus, Kauno ir kitų miestų gyventojams – valstybė ruošiasi įvairiems krizės scenarijams, tačiau pats evakavimo planų rengimas nereiškia, kad šiuo metu paskelbta evakuacija ar kad ją ketinama pradėti.
Kuo aiškesni institucijų veiksmai ir kuo geriau pasirengę gyventojai, tuo mažesnė tikimybė, kad netikėtos krizės metu kils chaosas.




