Aidas Užkuraitis
Vokietijos saugumo sistemą sudrebino skandalas, kurio mastas pribloškė net patyrusius žvalgybos ekspertus. Paaiškėjo, kad tūkstančiai slaptų dokumentų galėjo patekti į netinkamas rankas. Tačiau didžiausią šoką sukėlė ne pats informacijos nutekėjimas, o žmogaus, atsidūrusio tyrimo centre, tapatybė.
Sulaikytas žmogus, žinojęs didžiausias valstybės paslaptis
Vokietijos pareigūnai sulaikė buvusį šalies Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą Augustą Hanningą.
1998–2005 metais vienai svarbiausių Vokietijos saugumo institucijų vadovavęs vyras dabar pats įtariamas šnipinėjimu ir pasikėsinimu įvykdyti valstybės išdavystę.
Kartu sulaikytas ir buvęs jo administracijos vadovas, įvardijamas kaip Manfredas D.
Tyrėjų įtarimai atskleidė galimą ilgus metus veikusį slaptos informacijos perdavimo mechanizmą.
Skaičius, kuris privertė sunerimti
Prokuratūros duomenimis, Manfredas D. galėjo perduoti A. Hanningui apie 2 000 dokumentų, kurių daugelyje buvo konfidencialios žvalgybinės informacijos.
Įtariama, kad dokumentai buvo gaunami naudojantis tarnybine prieiga prie slaptos informacijos.
Tyrėjai taip pat aiškinasi, ar buvęs žvalgybos vadovas šią informaciją panaudojo rengdamas analizes užsienio žvalgybos tarnybos atstovui.
Kol kas nėra aišku, ar visa numatytam gavėjui skirta medžiaga jį iš tiesų pasiekė.
Didžiausias klausimas – kam galėjo būti perduotos paslaptys?
Vokietijos pareigūnai viešai neatskleidė, kurios užsienio valstybės žvalgybos tarnybos galėjo būti susijusios su šia byla.
Todėl teiginiai, kad slapta informacija buvo perduota konkrečiai Rusijai ar kitai šaliai, kol kas nėra oficialiai patvirtinti.
Tačiau pats įtarimų mastas kelia rimtų klausimų.
Jeigu tyrėjų įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad jautri valstybės informacija galėjo būti nutekinama daugelį metų.
Vokietijai gresia dar viena rimta problema
Šis skandalas gali turėti pasekmių ne tik pačiai Vokietijai.
Žvalgybos tarnybos nuolat keičiasi informacija su sąjungininkais, todėl pasitikėjimas gebėjimu apsaugoti paslaptis yra itin svarbus.
Dabar Vokietijos institucijoms teks atsakyti į sudėtingą klausimą: kaip tokio masto galimas informacijos nutekėjimas galėjo taip ilgai likti nepastebėtas?
A. Hanningas kaltę neigia. Jo ir kito įtariamojo teisinė atsakomybė dar nėra nustatyta.
Tačiau viena jau aišku – šis tyrimas tapo rimtu išbandymu visai Vokietijos žvalgybos sistemai.
