Aidas Užkuraitis
Rusijos sostinėje įvyko neįprastas protestas, per kurį nuskambėjo atviri valdžiai skirti šūkiai. Spalio 4 dieną Maskvoje surengtas oficialiai suderintas komunistų mitingas virto politinio nepasitenkinimo demonstracija. Susirinkusieji reikalavo sąžiningų rinkimų, politinių kalinių paleidimo ir skandavo „Šalin carą!“. Netrukus į minią įsikišo policija. Organizatorių duomenimis, buvo sulaikyta apie 60–65 žmones, daugiausia jaunų protesto dalyvių.
Įvykiai Maskvoje sulaukė dėmesio ne tik dėl skambėjusių šūkių, bet ir dėl pačios demonstracijos aplinkybių.
Protestą organizavo Rusijos komunistų partija, kuri šalies politinėje sistemoje paprastai laikoma valdžios toleruojama parlamentine opozicija.
Tačiau šįkart renginyje dalyvavo ir kitų politinių pažiūrų žmonės, tarp jų nepriklausomi aktyvistai bei liberalios partijos „Jabloko“ šalininkai.
Dalis susirinkusiųjų pradėjo reikšti gerokai griežtesnius reikalavimus, nei įprasta tokiuose renginiuose.
O netrukus prasidėję sulaikymai parodė, kokia įtempta gali tapti situacija net ir valdžios iš anksto leistame mitinge.
Viskas prasidėjo nuo renginio, kuriam valdžia buvo davusi leidimą
Spalio 4 dieną Maskvoje, Krasnopresnenskajos Zastavos aikštėje, susirinko Rusijos komunistų partijos nariai ir jų šalininkai.
Renginys buvo skirtas 1993 metų spalio įvykių 33-iosioms metinėms paminėti.
Tuomet Rusijoje kilo konstitucinė krizė, pasibaigusi kruvinu prezidento Boriso Jelcino ir parlamento konflikto sprendimu.
Komunistų partija kasmet mini šiuos įvykius, pagerbdama žuvusiuosius.
Šių metų renginyje, kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenimis, dalyvavo apie 2 tūkstančius žmonių.
Susirinkusieji nešė gėles, istorines nuotraukas ir politinę simboliką.
Tačiau šįkart renginio eiga pasikeitė, kai prie tradicinių dalyvių prisijungė daugiau jaunų aktyvistų.
Jie pradėjo kelti ne vien istorinius, bet ir dabartinei Rusijos politinei sistemai aktualius klausimus.
Minioje pasigirdo žodžiai, kurie pakeitė visą renginio eigą
Iš pradžių demonstracija vyko kaip įprastas atminimo renginys.
Tačiau vėliau dalis protestuotojų pradėjo skanduoti politinius šūkius.
Tarp jų buvo reikalavimai paleisti politinius kalinius, surengti sąžiningus rinkimus ir nutraukti politinį persekiojimą.
Vienas labiausiai dėmesį patraukusių šūkių buvo „Šalin carą!“.
Šis pasakymas Rusijos politiniame kontekste gali būti suprantamas kaip kritika pernelyg dideliam valdžios sutelkimui vieno žmogaus rankose.
Protestuotojai taip pat skandavo prieš valdžioje esančią partiją „Vieningoji Rusija“ nukreiptus šūkius.
Nuskambėjo ir reikalavimas nutraukti interneto bei informacijos ribojimus.
Tokie pareiškimai išsiskyrė iš įprastos komunistų partijos renginių retorikos.
Partija kritikuoja kai kuriuos Rusijos vidaus politikos sprendimus, tačiau paprastai vengia tiesioginės konfrontacijos su prezidentu Vladimiru Putinu.
Todėl dalies demonstrantų pasirinkti šūkiai tapo netikėtu šio renginio akcentu.
Policija įsikišo: sulaikyta daugiau kaip 60 žmonių
Pasibaigiant mitingui situacija paaštrėjo.
Liudininkų teigimu, policijos pareigūnai pradėjo sulaikyti demonstracijos dalyvius.
Kai kurie žmonės buvo išvesti iš minios ir nuvežti į policijos komisariatus.
Rusijos komunistų partija pranešė apie 65 sulaikytuosius.
Tarptautinėse naujienų agentūrų publikacijose dažniausiai nurodomas apytikris 60 žmonių skaičius.
Didelė dalis sulaikytųjų buvo jauni protestuotojai.
Žmogaus teisių stebėsenos organizacijos pateikta informacija rodo, kad tarp jų buvo ne tik komunistų partijos narių.
Sulaikyti ir liberalios partijos „Jabloko“ šalininkai bei kitų politinių judėjimų atstovai.
Kai kurių liudininkų teigimu, policija naudojo fizinę jėgą.
Nepriklausomi Rusijos žurnalistai pranešė apie grubius sulaikymus, tačiau ne visų incidentų aplinkybes pavyko nepriklausomai patvirtinti.
Svarbi ir kita detalė: pats mitingas buvo suderintas su Maskvos valdžia.
Tai reiškia, kad žmonės buvo susirinkę į oficialiai leistą renginį, o ne į iš anksto uždraustą demonstraciją.
Kodėl į protestą įsitraukė jaunimas?
Vienas labiausiai išsiskyrusių šio mitingo bruožų buvo jaunų žmonių dalyvavimas.
Nepriklausomų žurnalistų kalbinti protestuotojai aiškino, kad komunistų organizuotas renginys suteikė retą galimybę viešai susirinkti Maskvoje.
Pastaraisiais metais Rusijoje politinių protestų organizavimas tapo gerokai sudėtingesnis.
Dėl to valdžios leidimą turintys renginiai kartais pritraukia ir žmones, kurie nepriklauso oficialiems organizatoriams.
Šįkart dalis jaunų aktyvistų pasinaudojo galimybe iškelti klausimus, susijusius su politinėmis laisvėmis, rinkimais ir valstybės institucijų veikla.
Vienas iš renginio dalyvių pasakojo, kad jaunesniems aktyvistams iš pradžių buvo leidžiama dalyvauti, tačiau organizatoriai pageidavo, jog jie laikytųsi suderintų šūkių ir simbolikos.
Dalis dalyvių šių ribojimų nepaisė.
Tai padidino įtampą tarp protestuotojų, renginio organizatorių ir policijos.
Netikėta detalė: protestą organizavusi partija pati palaiko Kremliaus politiką
Šio įvykio išskirtinumas slypi Rusijos politinės sistemos ypatumuose.
Rusijos komunistų partija yra viena seniausių ir didžiausių parlamentinių partijų šalyje.
Jai daugiau kaip tris dešimtmečius vadovauja Genadijus Ziuganovas.
Partija dažnai kritikuoja ekonominę ir socialinę valdžios politiką.
Tačiau svarbiausiais užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais jos pozicija dažnai sutampa su Kremliaus.
Komunistai taip pat remia Rusijos karą prieš Ukrainą.
Todėl būtų netikslu visą spalio 4 dienos mitingą vadinti vieningu protestu prieš V. Putiną.
Renginyje dalyvavo skirtingų politinių pažiūrų žmonės.
Vieni atėjo paminėti 1993 metų įvykių, kiti – išreikšti nepasitenkinimo dabartine valdžia.
Būtent ši skirtingų tikslų ir nuostatų samplaika padėjo susiformuoti neįprastai protesto atmosferai.
Protesto šaknys – rugsėjį vykę rinkimai
Spalio 4 dienos įvykiai sutapo su laikotarpiu po rugsėjį Rusijoje vykusių Valstybės Dūmos rinkimų.
Valdančioji „Vieningoji Rusija“ išsaugojo dominuojančią padėtį parlamente.
Tuo metu komunistų partija gavo mažiau mandatų nei ankstesniuose rinkimuose.
Dalis opozicijos atstovų išreiškė nepasitenkinimą rinkimų procesu ir kėlė klausimus dėl jo sąžiningumo.
Po mitingo komunistų partijos vadovybė taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame kritikavo rinkimų organizavimo aplinkybes ir, jos vertinimu, kandidatams darytą spaudimą.
Tačiau šie kaltinimai yra partijos politinė pozicija.
Jie savaime neįrodo visų konkrečių rinkimų pažeidimų.
Vis dėlto būtent rinkimų tema tapo viena svarbiausių demonstracijos dalyvių keliamų problemų.
Maskvos gatvėse atgijo 1993 metų istorija
Spalio 4-osios mitingas turėjo ir istorinę reikšmę.
1993 metų rudenį Rusijoje kilo konfliktas tarp prezidento Boriso Jelcino ir šalies parlamento.
Nesutarimai buvo susiję su valstybės valdžios institucijų įgaliojimais, politinėmis reformomis ir ekonomine šalies ateitimi.
B. Jelcinui paskelbus apie parlamento paleidimą, dalis deputatų šį sprendimą atmetė.
Konfliktas peraugo į smurtinius susirėmimus Maskvoje.
Galiausiai prezidentas įsakė panaudoti kariuomenę prieš parlamento pastatą, vadinamąjį Baltąjį namą.
Oficialiais duomenimis, per 1993 metų spalio įvykius žuvo 123 žmonės.
Neoficialūs vertinimai nurodo ir didesnį aukų skaičių.
Šie įvykiai iki šiol skirtingai vertinami Rusijos visuomenėje.
Vieniems jie simbolizuoja konstitucinės krizės pabaigą, kitiems – valdžios panaudotą jėgą prieš politinius oponentus.
Todėl kasmetinis jų minėjimas išlieka politiškai jautrus.
Šiemet jis tapo ir proga iškelti dabartinės Rusijos politinės sistemos klausimus.
Ką apie sulaikymus pasakė komunistų partija?
Po incidento komunistų partijos Maskvos skyrius pranešė siekiantis padėti sulaikytiems dalyviams.
Partijos atstovai nurodė, kad dirbama dėl jų paleidimo.
Vienas komunistų partijos politikų Dmitrijus Novikovas vėliau informavo, kad dalis žmonių sekmadienio vakarą jau buvo paleisti.
Tačiau nepriklausoma žiniasklaida pranešė, kad kai kurie protestuotojai komisariatuose liko ir ilgiau.
Daliai jų galėjo tekti laukti teismo posėdžių.
Ne visų sulaikytųjų teisinė padėtis buvo aiški iš karto po renginio.
Todėl būtų netikslu teigti, kad visi sulaikytieji buvo nuteisti arba kad visi jie iš karto paleisti.
Ar tai reiškia, kad Rusijoje prasideda masiniai protestai?
Spalio 4 dienos įvykiai neabejotinai išsiskyrė savo politiniais šūkiais ir sulaikymų mastu.
Tačiau vieno mitingo nepakanka teigti, kad Rusijoje prasidėjo plataus masto protestų banga.
Renginyje, skirtingais vertinimais, dalyvavo apie 2 tūkstančius žmonių.
Tai reikšmingas skaičius konkrečiam Maskvos politiniam susibūrimui, tačiau jis neatspindi visos Rusijos visuomenės nuomonės.
Taip pat nėra patvirtintų duomenų, kad po šio mitingo visoje šalyje būtų prasidėję panašaus masto protestai.
Vis dėlto įvykis atskleidė, kad net valdžios toleruojamuose politiniuose renginiuose gali pasireikšti atviras nepasitenkinimas.
Ypač dėmesį patraukė jaunesnių aktyvistų dalyvavimas ir jų pasirengimas kelti klausimus, kurių oficialūs organizatoriai paprastai vengia.
Kodėl šie įvykiai svarbūs karo Ukrainoje kontekste?
Rusijoje vykstantis karas prieš Ukrainą turi įtakos ne tik užsienio politikai, bet ir šalies vidaus gyvenimui.
Pastaruoju metu Rusijos teritorijoje padažnėjo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų.
Dalis jų buvo nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, degalų saugyklas ir kitą infrastruktūrą.
Tai kai kuriuose regionuose sukėlė degalų tiekimo trikdžių ir papildomų ekonominių sunkumų.
Vis dėlto negalima automatiškai teigti, kad visi spalio 4 dienos protestuotojai pasisakė prieš karą.
Komunistų partija oficialiai remia Rusijos karinę politiką Ukrainos atžvilgiu.
Tuo metu kai kurie prie renginio prisijungę aktyvistai laikosi kitokių pažiūrų.
Todėl protestas buvo politiškai nevienalytis.
Jo dalyvius vienijo ne viena bendra programa, o skirtingi nepasitenkinimo dabartine padėtimi motyvai.
Vienas šūkis tapo visos demonstracijos simboliu
Spalio 4 dienos įvykiai Maskvoje išsiskyrė tuo, kad valdžios leistas istorinis minėjimas virto atviresne politine demonstracija.
Protestuotojai reikalavo sąžiningų rinkimų, politinių kalinių paleidimo ir skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.
Policija sulaikė apie 60–65 žmones.
Dalis jų buvo paleisti dar tą patį vakarą, tačiau kitų sulaikytųjų padėtis kurį laiką liko neaiški.
Didžiausią dėmesį patraukė šūkis „Šalin carą!“, nuskambėjęs pačioje Rusijos sostinėje. Tačiau dar svarbesnė šios istorijos aplinkybė – tai įvyko oficialiai suderintame renginyje, kurį organizavo paprastai Kremliaus politikai lojali parlamentinė partija.
Ar tokie protestai kartosis, kol kas neaišku.
Tačiau spalio 4-osios įvykiai parodė, kad net griežtai kontroliuojamoje Rusijos politinėje aplinkoje gali atsirasti netikėtų viešo nepasitenkinimo apraiškų.
