Aidas Užkuraitis
Lietuva ėmėsi neįprastų saugumo priemonių – prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi siunčiami papildomi kariai. Sprendimas priimtas įvertinus saugumo situaciją ir žvalgybos informaciją. Tačiau didžiausią nerimą kelia scenarijus, apie kurį viešai prabilo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasienyje – neįprastas sujudimas
Lietuvos valdžia nusprendė sustiprinti sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą.
Pasieniečiams į pagalbą pasitelkta apie 100 karių. Numatyta, kad jie pasienyje budės iki spalio 16 dienos.
Sprendimas priimtas po incidento Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur kitoje sienos pusėje buvo pastebėti ginkluoti kaukėti vyrai.
Tačiau Lietuvos pareigūnai ruošiasi ne tik galimoms provokacijoms.
Ministras atskleidė, ko iš tiesų baiminamasi
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas perspėjo, kad Rusijoje paskelbus naują mobilizaciją gali prasidėti žmonių bandymai išvengti šaukimo į karą.
Dalis jų galėtų mėginti patekti į Lietuvą iš Kaliningrado srities.
Ministras neatmetė, kad nelegaliai kertant sieną gali kilti įvairių incidentų.
Būtent dėl tokio galimo scenarijaus nuspręsta iš anksto sustiprinti pasienio apsaugą.
Vis dėlto kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kad Rusija tikrai skelbs naują mobilizaciją.
Ar Lietuva priims iš Rusijos bėgančius žmones?
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paaiškino, kad galimų prieglobsčio prašytojų situacija būtų vertinama individualiai.
Vien noras išvengti tarnybos Rusijos kariuomenėje savaime nesuteikia teisės gauti prieglobstį Lietuvoje.
Tuo metu saugumo ekspertai primena, kad Kaliningrado sritis yra strategiškai svarbi Rusijos teritorija, todėl situacija pasienyje reikalauja nuolatinio dėmesio.
Svarbiausia detalė – papildomų karių dislokavimas nereiškia, kad Lietuvai gresia tiesioginis karinis puolimas.
Tai prevencinė priemonė, kuria siekiama pasirengti galimiems incidentams.
Vidaus reikalų ministro teigimu, šiuo metu padėtis Lietuvos pasienyje išlieka rami.
