Aidas Užkuraitis
Rudens pradžia Lietuvoje atnešė nerimą keliančių žinių. Nors tikrasis gripo sezonas dar tik įsibėgėja, šalyje jau užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19. Gydymo įstaigos ruošiasi intensyvesniam darbui, o specialistai įspėja, kad didžiausias išbandymas dar prieš akis. Prognozuojama, kad sergamumo pikas gali užklupti tuomet, kai daugelis jau bus pamiršę pirmuosius rudens perspėjimus. Negana to, šiemet gyventojų laukia dar viena neįprasta aplinkybė – vėluojančios gripo vakcinos.
Pirmosios mirtys užregistruotos gerokai anksčiau, nei daugelis tikėjosi
2026–2027 metų gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų sezonas Lietuvoje oficialiai prasidėjo rugsėjo pabaigoje.
Tačiau jau pirmosiomis spalio dienomis visuomenės sveikatos specialistai pranešė apie pirmuosius mirties atvejus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, rugsėjo 28–spalio 4 dienomis Lietuvoje užregistruota viena mirtis nuo gripo ir viena nuo COVID-19.
Nuo gripo miręs asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, o nuo COVID-19 – 60–69 metų grupei.
Abu žmonės turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję nuo atitinkamų infekcijų.
Šie atvejai dar kartą primena, kad kvėpavimo takų infekcijos kai kuriems žmonėms gali sukelti rimtų komplikacijų.
Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus asmenys ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.
Tačiau specialistai ragina nepasiduoti panikai.
Nors pirmosios mirtys užregistruotos sezono pradžioje, dabartiniai sergamumo rodikliai nerodo neįprastos epideminės situacijos.
Skaičiai atskleidžia netikėtą vaizdą
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad virusai Lietuvoje plinta sparčiau nei ankstesniais metais.
Tačiau oficialūs duomenys rodo kitokią situaciją.
40-ąją metų savaitę bendras sergamumas gripu, COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 592,5 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Savaite anksčiau šis rodiklis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Taigi bendras registruotas sergamumas netgi sumažėjo.
Per paskutinę vertintą savaitę Lietuvoje užregistruoti 69 gripo atvejai, 113 COVID-19 atvejų ir 16 926 kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai.
Iš viso – 17 108 susirgimai.
Nė vienoje Lietuvos savivaldybėje tuo metu nebuvo pasiektas epideminis sergamumo lygis.
Vis dėlto medikai primena, kad sezono pradžios skaičiai dar neparodo, kokia situacija susiklostys žiemą.
Įvardijo mėnesius, kada Lietuvai gali tekti didžiausias išbandymas
Svarbiausias klausimas – kada laukti didžiausios gripo bangos?
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, kalbėdama su TV3 žurnalistais, paaiškino, kad tradiciškai gripo sergamumo pikas Lietuvoje pasiekiamas jau po didžiųjų metų švenčių.
Dažniausiai tai nutinka sausio ir vasario mėnesiais.
Būtent šis laikotarpis ir šiemet laikomas tikėtinu didžiausio sergamumo metu.
Tačiau tai nėra tiksli prognozė.
Virusų plitimas priklauso nuo daugelio aplinkybių – cirkuliuojančių virusų atmainų, gyventojų imuniteto, kontaktų dažnumo ir taikomų prevencijos priemonių.
Todėl didžiausio sergamumo laikas gali pasikeisti.
Specialistai pabrėžia, kad dabartinė situacija kol kas panaši į įprastą gripo sezono pradžią.
Kodėl virusai pradeda plisti vos pasibaigus vasarai?
Daugelis žmonių pastebi, kad vos prasidėjus mokslo metams padaugėja kosinčių ir sloguojančių vaikų.
Tai nėra atsitiktinumas.
Rugsėjį mokiniai sugrįžta į klases, suaugusieji – į darbovietes, o žmonės vėl daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
Dėl to padaugėja artimų kontaktų.
Vienam žmogui susirgus, infekcija gali išplisti tarp bendraklasių, kolegų ar šeimos narių.
NVSC specialistai pastebi, kad panašus sergamumo padidėjimas rugsėjo pradžioje kartojasi beveik kasmet.
Šiemet ši tendencija taip pat buvo stebima.
Vis dėlto svarbu atskirti įprastas sezonines kvėpavimo takų infekcijas nuo gripo ar COVID-19.
Panašūs simptomai nebūtinai reiškia tą pačią ligą.
Šiemet atsirado papildoma problema – gripo vakcinos vėluoja
Dar viena aplinkybė, sulaukusi didelio medikų dėmesio, yra gripo vakcinų pristatymas.
Kaip spalio 10 dieną pranešė TV3, šiemet Lietuvoje gripo vakcinų laukiama vėliau nei įprastai.
Tikimasi, kad jos šalį pasieks lapkritį, tačiau tiksli pristatymo data tuo metu dar nebuvo žinoma.
NVSC atstovė paaiškino, kad vakcinų gamybos procesas šiemet pareikalavo daugiau laiko dėl reikšmingesnių sudėties pakeitimų.
Panašių iššūkių patiria ir kitos Europos šalys.
Vis dėlto specialistai nesutinka, kad dėl vėlavimo skiepytis jau būtų per vėlu.
Kadangi didžiausias gripo sergamumas dažniausiai pasiekiamas sausį ar vasarį, lapkritį ar gruodį atlikta vakcinacija dar gali suteikti apsaugą prieš sezono piką.
Poliklinikos ruošiasi tam, kas laukia artimiausiais mėnesiais
Gydymo įstaigoms šių metų gripo vakcinacijos sezonas gali tapti organizaciniu iššūkiu.
Jeigu vakcinos pasieks Lietuvą vėliau, per trumpesnį laikotarpį reikės paskiepyti daugiau gyventojų.
Ypač svarbu užtikrinti galimybę pasiskiepyti žmonėms, kuriems gripas gali sukelti sunkesnių komplikacijų.
Pasak NVSC atstovės, kai kurios poliklinikos jau svarsto darbo laiko ilginimą ir sudaro išankstinius pacientų sąrašus.
Tokiu būdu tikimasi greičiau pakviesti žmones skiepytis, kai tik vakcinos pasieks gydymo įstaigas.
Tačiau ne visose poliklinikose organizavimo tvarka bus vienoda.
Todėl gyventojams rekomenduojama dėl registracijos ir vakcinų prieinamumo teirautis savo gydymo įstaigoje.
Kiek laiko reikia, kad skiepas pradėtų veikti?
Vienas svarbiausių dalykų, kurį gyventojams primena specialistai, – apsauga po vakcinacijos nesusiformuoja iš karto.
Paprastai organizmui reikia maždaug dviejų savaičių, kad susidarytų imuninis atsakas.
Todėl skiepytis naudinga dar iki didžiausio virusų plitimo.
Tačiau vakcinacija negarantuoja, kad žmogus apskritai nesusirgs.
Jos svarbiausias tikslas – sumažinti gripo ir jo sunkių komplikacijų riziką.
Ypač svarbi ši apsauga vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, turintiems tam tikrų lėtinių ligų.
Konkrečias rekomendacijas pagal sveikatos būklę gali pateikti šeimos gydytojas.
COVID-19 niekur nedingo – specialistai primena apie kitą pavojų
Nors pastaruoju metu daugiausia kalbama apie gripą, COVID-19 taip pat išlieka aktuali kvėpavimo takų infekcija.
Skirtingai nei gripo, COVID-19 sergamumo bangos ne visada tiksliai sutampa su žiemos sezonu.
Susirgimų padidėjimas gali būti registruojamas ir kitais metų laikais.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia sunkių komplikacijų rizika išlieka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Šiuo metu Lietuvoje vakcinacija nuo COVID-19 yra prieinama.
Todėl rizikos grupėms priklausantiems žmonėms rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio skiepijimosi laiko.
Svarbu suprasti, kad skiepai nuo gripo ir COVID-19 apsaugo nuo skirtingų infekcijų.
Viena vakcina nepakeičia kitos.
Pavojų kelia ne tik gripas: priminė dar vieną virusą
Artėjant žiemai specialistai atkreipia dėmesį ir į respiracinį sincitinį virusą, trumpiau vadinamą RSV.
Šis virusas taip pat sukelia kvėpavimo takų infekcijas.
Daugeliui žmonių infekcija gali priminti įprastą peršalimą.
Tačiau kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir kai kuriems lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims RSV gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.
Dėl šios priežasties svarbu stebėti ne tik gripo ir COVID-19, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų plitimą.
Tam tikroms gyventojų grupėms Lietuvoje taikomos ir specifinės RSV profilaktikos priemonės.
Dėl jų tinkamumo reikėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.
Kodėl šaltuoju metų laiku sergame dažniau?
Dažnai manoma, kad pagrindinė peršalimo ligų priežastis yra žema oro temperatūra.
Tačiau iš tiesų infekcijas sukelia virusai, o ne pats šaltis.
Orams vėstant žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose.
Uždaryti langai, prastesnis vėdinimas ir dažnesni artimi kontaktai gali sudaryti palankesnes sąlygas virusams plisti.
Ypač didelė rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kuriose vienu metu būna daug žmonių.
Todėl patalpų vėdinimas ir atsakingas elgesys susirgus yra svarbios prevencijos priemonės.
Kokie simptomai turėtų priversti sunerimti?
Gripas, COVID-19 ir kitos kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti panašius simptomus.
Dažniausiai pasitaiko karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, sloga, galvos ir raumenų skausmai, bendras silpnumas.
Gripas neretai prasideda staiga, žmogus gali pajusti stiprų nuovargį ir aukštą temperatūrą.
Tačiau vien pagal simptomus ne visada įmanoma patikimai nustatyti, kuris virusas sukėlė ligą.
Jeigu simptomai stiprėja, žmogus priklauso rizikos grupei arba jo būklė kelia nerimą, reikėtų susisiekti su gydytoju.
Esant stipriam dusuliui, krūtinės skausmui, sąmonės sutrikimui ar kitai sunkiai būklei būtina skubi medicinos pagalba.
Ką galima padaryti jau dabar?
Nors didžiausio gripo sergamumo tikimasi tik po kelių mėnesių, specialistai ragina nelaukti, kol infekcijos pradės sparčiai plisti.
Svarbiausios prevencijos priemonės išlieka gana paprastos.
Rekomenduojama reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas ir vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.
Susirgus svarbu likti namuose ir neplatinti infekcijos kitiems.
Didesnės rizikos žmonėms naudinga pasitarti su gydytoju dėl rekomenduojamų skiepų.
Taip pat svarbu pakankamai ilsėtis ir rūpintis bendra sveikatos būkle.
Nė viena priemonė negarantuoja visiškos apsaugos, tačiau jų derinys gali sumažinti užsikrėtimo ir komplikacijų riziką.
Didžiausias išbandymas dar prieš akis
Nors spalio pradžioje Lietuvoje jau užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19, visuomenės sveikatos specialistai kol kas nemato neįprastos epidemiologinės situacijos.
Oficialūs duomenys rodo, kad bendras sergamumas netgi mažesnis nei ankstesnę savaitę.
Tačiau tai nereiškia, kad artimiausi mėnesiai bus ramūs.
Didžiausios gripo bangos Lietuvoje tradiciškai laukiama sausį ir vasarį. Būtent todėl gydymo įstaigos jau dabar ruošiasi didesniam pacientų srautui ir planuoja, kaip kuo greičiau organizuoti skiepijimą, kai šalį pasieks vakcinos.
Specialistų žinia gyventojams aiški: panikuoti nėra pagrindo, tačiau pasiruošti artėjančiam virusų sezonui verta jau dabar.
