Aidas Užkuraitis
Lietuvoje dėmesio sulaukė tyrimas dėl galimai neapskaitytų atlyginimų viename degalinių tinkle. Pareigūnai atliko dešimtis kratų, paėmė apie 100 tūkstančių eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų ir pareiškė įtarimus trims asmenims. Tačiau ši istorija kelia gerokai platesnį klausimą: kaip galimo atlyginimų mokėjimo vokeliuose sistema galėtų veikti dideliame įmonių tinkle ir kodėl tokie pažeidimai gali būti nepastebimi ilgą laiką?
Kratos visoje Lietuvoje: pareigūnai tikrino dešimtis degalinių
2026 metų birželį Lietuvos teisėsauga atliko plataus masto veiksmus degalinių tinkle „Jozita“.
Remiantis tuo metu paskelbta informacija, pareigūnai ir prie patikrinimų prisidėję specialistai vienu metu tikrino 32 degalines.
Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 100 pareigūnų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų.
Tokio masto veiksmai rodo, kad tyrimas neapsiribojo vienu konkrečiu objektu.
Buvo tikrinama platesnė įmonės veiklos sistema, siekiant surinkti informaciją apie galimus finansinės apskaitos pažeidimus.
Tai, ką rado pareigūnai, sukėlė papildomų klausimų
Per kratas, kaip skelbė Policijos departamentas, rasta ir paimta apie 100 tūkstančių eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų.
Dalis jų buvo laikoma vokeliuose.
Taip pat paimti kompiuteriai, vaizdo įrašai ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai.
Įtarimai dėl galimos nusikalstamos veikos buvo pareikšti trims asmenims.
Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad įtarimų pareiškimas nereiškia asmens kaltės nustatymo.
Tai ikiteisminio tyrimo etapas, kurio metu pareigūnai renka ir vertina įrodymus.
Įtarimų centre – atlyginimai vokeliuose
Vienas svarbiausių tyrimo klausimų buvo galimas dalies darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais, neįtraukiant šių sumų į oficialią apskaitą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Gina Skersinskytė anksčiau viešai patvirtino, kad tyrimo dėmesio centre buvo įtarimai dėl atlyginimų vokeliuose ir galimo mokesčių nemokėjimo.
Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė informacija apie darbuotoją, kuris galimai gabendavo pinigus į skirtingas degalines.
Ši aplinkybė reikšminga, nes tyrėjams svarbu nustatyti ne tik tai, ar buvo mokami neapskaityti pinigai, bet ir kaip galėjo būti organizuojamas jų paskirstymas.
Vis dėlto konkrečių asmenų atsakomybę ir galimos sistemos veikimo aplinkybes turi nustatyti teisėsaugos institucijos bei teismas.
Kodėl atlyginimų mokėjimas vokeliuose yra rimtas pažeidimas?
Iš pirmo žvilgsnio darbuotojui gali atrodyti, kad svarbiausia – faktiškai gaunama pinigų suma.
Tačiau neoficialiai mokamas atlyginimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Jeigu dalis darbo užmokesčio nėra deklaruojama, nuo jos gali būti nesumokami privalomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.
Tai veikia ne tik valstybės biudžetą.
Oficialiai deklaruojamas darbo užmokestis svarbus apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo išmokas.
Dėl to darbuotojas gali susidurti su mažesnėmis išmokomis ligos, nedarbo ar kitais įstatymuose numatytais atvejais.
Neoficialios pajamos taip pat gali apsunkinti galimybę pagrįsti savo finansinę padėtį kreipiantis dėl paskolos.
Todėl tokie mokėjimai nėra vien buhalterinės apskaitos klausimas.
Jie gali tiesiogiai paveikti darbuotojų finansinį saugumą.
Kodėl tokias schemas sudėtinga nustatyti?
Galimi finansiniai pažeidimai dideliuose įmonių tinkluose gali apimti daugybę darbuotojų, padalinių ir apskaitos dokumentų.
Tyrėjams reikia nustatyti, kokios sumos buvo oficialiai apskaitytos, kokios galėjo būti išmokėtos papildomai ir ar tokie mokėjimai buvo sistemingi.
Tam gali būti vertinami finansiniai dokumentai, elektroniniai duomenys, grynųjų pinigų judėjimas ir darbuotojų parodymai.
Tačiau vien rastų grynųjų pinigų nepakanka automatiškai įrodyti neteisėtą atlyginimų mokėjimą.
Būtina nustatyti jų kilmę, paskirtį ir ryšį su konkrečiais galimais pažeidimais.
Todėl tokio pobūdžio tyrimai gali būti sudėtingi ir užtrukti.
Ką reikštų, jei pažeidimai būtų vykę daugelį metų?
DELFI publikacijos antraštėje keliama galimybė, kad atlyginimai vokeliuose galėjo būti mokami net dešimtmetį.
Tačiau be išsamių naujausių tyrimo duomenų šio laikotarpio negalima laikyti galutinai patvirtintu.
Jeigu tyrimas nustatytų, kad neapskaityti mokėjimai vyko ilgą laiką, reikėtų įvertinti jų bendrą mastą.
Net palyginti nedidelės neoficialiai mokamos sumos per daugelį metų ir dideliam darbuotojų skaičiui gali sudaryti reikšmingą bendrą sumą.
Tokiu atveju svarbūs būtų ne tik patys mokėjimai, bet ir galimai nesumokėti mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos.
Vis dėlto tikslią galimos žalos sumą turi pagrįsti tyrimo metu surinkti duomenys.
Kuo ši istorija svarbi visiems dirbantiesiems?
Atlyginimų skaidrumas nėra tik valstybės institucijų ar įmonių vadovų reikalas.
Jis susijęs su kiekvieno darbuotojo socialinėmis garantijomis ir sąžiningomis konkurencijos sąlygomis.
Įmonės, kurios laikosi mokestinių reikalavimų, neturėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje dėl kitų rinkos dalyvių galimų pažeidimų.
Todėl finansinės apskaitos kontrolė svarbi visam verslo sektoriui.
Kartu būtina išlaikyti teisinį tikslumą.
Viešai paskelbti įtarimai nėra galutinis teismo sprendimas, o įtariamieji turi teisę į gynybą.
Svarbiausi atsakymai dar priklauso nuo tyrimo
Degalinių tinkle atliktos kratos ir paimti grynieji pinigai atskleidė rimtų klausimų dėl galimos neapskaitytų atlyginimų sistemos.
Tačiau vien šie faktai neleidžia nustatyti nei galutinio galimų pažeidimų masto, nei konkrečių asmenų kaltės.
Svarbu išsiaiškinti, kokį laikotarpį apima tyrimas, kokios sumos galėjo būti išmokėtos neoficialiai ir ar bus pateikti kaltinimai teismui.
Ši istorija primena, kad atlyginimai vokeliuose gali turėti pasekmių ne tik valstybei, bet ir patiems darbuotojams. O galutinį atsakymą, ar degalinių tinkle veikė sisteminga neapskaitytų mokėjimų schema, turės pateikti tyrimo rezultatai ir teismas.
