Malkoms – netikėtas smūgis: vis daugiau namų renkasi kitą šildymo būdą, o pokytį gali dar labiau paspartinti kainos

Ilgus metus individualiuose namuose vienu patikimiausių ir suprantamiausių šildymo būdų laikytos malkos. Tačiau energetikos rinkoje vyksta pokytis, kuris dar prieš keliolika metų būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas – tradicinį kieto kuro katilą vis dažniau keičia šilumos siurblys.

Tam įtakos turi ne viena priežastis. Žmonės vertina patogumą, automatizavimą, mažesnį kasdienės priežiūros poreikį, o renovuojant namus vis daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui.

Malkoms Lietuvoje atsirado ir dar vienas nepalankus veiksnys – nuo 2026 metų joms nebetaikomas ankstesnis 9 proc. lengvatinis PVM tarifas. Dabar taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Tačiau ar tai reiškia, kad kūrenimas malkomis jau pasmerktas? Atsakymas nėra toks paprastas.

Dar neseniai atrodė, kad malkų iš Lietuvos namų neišstums niekas – dabar situacija keičiasi

Kieto kuro katilas dešimtmečius buvo įprastas pasirinkimas Lietuvos individualiuose namuose, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse.

Priežastys akivaizdžios – technologija paprasta, kuras plačiai prieinamas, o dalis gyventojų medienos turi iš savo miško ar gali jos įsigyti palankesnėmis sąlygomis.

Tačiau toks šildymas turi ir kitą pusę.

Malkas reikia nupirkti ar pasiruošti, išdžiovinti, sandėliuoti ir reguliariai nešti prie katilo. Reikia prižiūrėti degimo procesą, šalinti pelenus bei rūpintis kaminu ir visa šildymo sistema.

Kol alternatyvos buvo brangios, daugelis su tuo taikstėsi.

Dabar pasirinkimas gerokai platesnis.

Į malkų vietą veržiasi technologija, kuri namo šildymą pakeičia iš esmės

Vienas ryškiausių konkurentų tradiciniam šildymui – šilumos siurbliai.

Jų principas visiškai kitoks nei įprasto elektrinio šildytuvo. Užuot visą šilumą gaminęs tiesiogiai iš elektros energijos, šilumos siurblys perkelia aplinkoje esančią šilumą į pastatą.

Todėl tinkamomis sąlygomis iš vienos kilovatvalandės elektros energijos galima gauti kelias kilovatvalandes šilumos.

Būtent efektyvumas kartu su automatiniu veikimu yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl šilumos siurbliai tapo tokie patrauklūs.

Didžiausias skirtumas paaiškėja ne sąskaitoje – o kasdienybėje

Įsivaizduokime žiemos vakarą.

Viename name reikia pasirūpinti malkomis, pakurti katilą, stebėti jo darbą ir periodiškai išvalyti pelenus.

Kitame norima temperatūra nustatoma valdikliu, o šildymo sistema toliau dirba automatiškai.

Būtent komfortas daliai žmonių tampa ne mažiau svarbus už pačią energijos kainą.

Šilumos siurblys taip pat nereikalauja atskiros patalpos didelėms kuro atsargoms.

Todėl naujos statybos namuose situacija dar ryškesnė – projektuojant labai energiškai efektyvų pastatą tradicinio malkinio katilo privalumų lieka mažiau.

Tačiau 2026-ieji malkoms atnešė dar vieną nemalonią staigmeną

Iki šių metų gyventojų nekomercinėms reikmėms perkamos malkos ir tam tikri kiti medienos produktai šildymui Lietuvoje naudojosi 9 proc. PVM lengvata.

Nuo 2026 metų ši lengvata panaikinta ir taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Tai savaime nereiškia, kad galutinė malkų kaina kiekvienam pirkėjui automatiškai pakilo lygiai tokiu pačiu santykiu – rinkos kainą lemia ir medienos pasiūla, paklausa, paruošimo bei transportavimo sąnaudos.

Tačiau mokestinis pranašumas sumažėjo.

Žmogui, kuris svarsto, kokią šildymo sistemą įsirengti ateinantiems 15 ar 20 metų, tokie ilgalaikiai kaštai tampa svarbia sprendimo dalimi.

Ir čia atsiranda skaičius, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik neįtikėtinas

Šilumos siurblių efektyvumas dažnai apibūdinamas COP rodikliu.

Pavyzdžiui, COP 4 reiškia, kad esant konkrečioms bandymo sąlygoms, sunaudojus 1 kWh elektros energijos, sistema gali perduoti maždaug 4 kWh šilumos.

Tačiau tai nereiškia, kad šilumos siurblys „pagamina nemokamą energiją“.

Didžioji dalis perduodamos šilumos paimama iš aplinkos, o elektra reikalinga kompresoriui ir kitoms sistemos dalims.

Dar svarbiau – realus efektyvumas nėra pastovus.

Jį keičia lauko temperatūra, šildymo sistemos temperatūra, namo energetinė būklė, įrangos tipas ir daugybė kitų veiksnių.

Todėl reklaminio COP skaičiaus negalima tiesiog padauginti iš elektros kainos ir tikėtis tiksliai sužinoti viso sezono sąskaitą.

Tačiau yra viena sąlyga, apie kurią nutylėti būtų didelė klaida

Šilumos siurblys nėra stebuklingas sprendimas kiekvienam namui.

Didžiulis skirtumas, ar kalbame apie naują gerai apšiltintą pastatą su grindiniu šildymu, ar seną, prastai izoliuotą namą su radiatoriais, kuriems šalčiausiomis dienomis reikia labai aukštos vandens temperatūros.

Pirmuoju atveju šilumos siurblys gali veikti itin efektyviai.

Antruoju jo efektyvumas gali būti gerokai mažesnis, o elektros sąnaudos – didesnės.

Todėl vien pakeisti katilą neįvertinus viso pastato nėra universali formulė mažesnėms sąskaitoms.

Dar viena detalė gali visiškai apversti skaičiavimus

Malkinio šildymo ir šilumos siurblio ekonomika labai priklauso nuo konkretaus žmogaus situacijos.

Jeigu šeima malkas turi iš nuosavo miško arba gauna jas labai pigiai, finansinis argumentas šilumos siurblio naudai gali smarkiai susilpnėti.

Jeigu malkas kasmet reikia pirkti rinkos kaina, mokėti už jų pristatymą ir skirti vietą sandėliavimui, situacija jau kita.

Lygiai taip pat svarbi elektros kaina.

Todėl pasakyti, kad vienas šildymo būdas visada pigesnis už kitą, būtų netikslu.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl malkos taip greitai niekur nedings

Tradicinis šildymas turi savų pranašumų.

Kai kuriuose senesniuose namuose jau yra visa reikalinga infrastruktūra, todėl keisti veikiančią sistemą vien dėl naujesnės technologijos ekonomiškai gali neapsimokėti.

Be to, šilumos siurblio įrengimas reikalauja pradinių investicijų.

Kai kuriais atvejais kartu gali tekti modernizuoti radiatorius, vamzdyną, elektros įvadą ar pagerinti pastato šiluminę izoliaciją.

Todėl tikroji investicija kartais būna gerokai didesnė nei vien šilumos siurblio kaina.

Vis dėlto kryptis jau aiški – namo šildymas tampa vis labiau panašus į buitinį prietaisą

Didžiausias pokytis slypi ne vien energijos šaltinyje.

Keičiasi pats žmonių požiūris į šildymą.

Anksčiau individualaus namo šildymas dažnai reiškė nuolatinį darbą: pasirūpinti kuru, pakurti, prižiūrėti katilą.

Naujos sistemos orientuojamos į priešingą modelį – žmogus nustato norimą temperatūrą, o automatika likusį darbą atlieka pati.

Ir būtent čia malkoms atsiranda sunkiausiai įveikiamas konkurentas.

Ne vien pigesnė kilovatvalandė, o patogumas.

Malkos iš Lietuvos namų artimiausiu metu tikrai neišnyks. Tačiau panaikinus ankstesnę PVM lengvatą ir tobulėjant šilumos siurbliams, jų konkurencija tampa vis stipresnė.

Todėl klausimas po kelerių metų gali skambėti jau ne „ar šilumos siurblys gali pakeisti malkas?“, o visai kitaip – kiek namų savininkų dar norės kiekvieną žiemą patys rūpintis kuru, kai šildymą galima patikėti automatikai.