Aštuonerių jis jau buvo baigęs mokyklą, o 15-os pasiekė tai, kam kiti skiria dešimtmečius: Lorano istorija stebina pasaulį

Kai dauguma aštuonmečių dar tik pradeda rimčiau pažinti matematiką ir gamtos mokslus, belgas Laurent’as Simonsas jau buvo baigęs vidurinę mokyklą ir ruošėsi universitetinėms studijoms.

Tačiau tai buvo tik pradžia.

2025 metais, dar nesulaukęs šešioliktojo gimtadienio, vaikinas Antverpeno universitete įgijo kvantinės fizikos daktaro laipsnį. Šiandien jo tikslai dar ambicingesni – jaunas mokslininkas domisi technologijomis, kurios ateityje galėtų padėti ilginti žmogaus gyvenimą.

Vis dėlto už neįtikėtinai greitos akademinės karjeros slypi kur kas asmeniškesnė istorija.

Pirmuosius neįprastus gebėjimus pastebėjo labai anksti

Laurent’as Simonsas gimė Belgijoje. Dalį ankstyvos vaikystės, tėvams dirbant Nyderlanduose, jis praleido su seneliais.

Būtent šeima gana greitai pastebėjo, kad berniukas informaciją įsisavina neįprastai sparčiai.

Ketverių Laurent’as pradėjo lankyti mokyklą, tačiau įprastas mokymosi tempas jam buvo per lėtas.

Programą berniukas įveikdavo daug greičiau nei bendraamžiai, todėl klasės ir mokymosi etapai keitėsi vienas po kito.

Galiausiai nutiko tai, kuo sunku patikėti net žinant visą istoriją.

Kai kiti tokio amžiaus vaikai dar mokėsi pradinėse klasėse, jis jau žengė į universitetą

Vos aštuonerių Laurent’as baigė vidurinę mokyklą.

Po jos jis pasirinko elektros inžinerijos studijas Eindhoveno technologijos universitete Nyderlanduose.

Buvo sudaryta individuali programa, leidusi mokytis gerokai sparčiau.

Atrodė, kad berniukas netrukus gali pasiekti dar vieną neįtikėtiną rezultatą ir bakalauro diplomą gauti būdamas vos devynerių.

Tačiau tuomet kilo nesutarimų tarp šeimos ir universiteto dėl studijų grafiko.

Laurent’as Eindhoveno universitetą paliko.

Daugeliui studentų toks posūkis būtų tapęs rimta kliūtimi. Jam tai tebuvo kito etapo pradžia.

Netrukus jis padarė tai, kas vėl apskriejo pasaulio žiniasklaidą

Laurent’as tęsė studijas Antverpeno universitete.

2021 metais, būdamas vos 11 metų, jis įgijo fizikos bakalauro laipsnį.

Ir net čia tempas buvo stulbinantis – trejų metų programą jis sugebėjo įveikti maždaug per metus.

Po to sekė magistrantūros studijos ir dar sudėtingesni moksliniai tyrimai.

Tačiau tikrasis rekordas dar buvo priešakyje.

Būdamas 15-os jis jau gynė daktaro disertaciją

2025-ieji tapo dar vienais išskirtiniais metais jaunojo belgo gyvenime.

Antverpeno universitete Laurent’as apsigynė kvantinės fizikos disertaciją ir įgijo daktaro laipsnį dar nesulaukęs šešiolikos metų.

Žmogui, kurio bendraamžiai dar mokosi vidurinėje mokykloje, tai neeilinis akademinis pasiekimas.

Tačiau pats Laurent’as savo ateities, panašu, nenori apriboti vien teorine fizika.

Už neįtikėtino tempo slypėjo labai asmeniškas tikslas

Laurent’as buvo ypač artimas savo seneliams.

Viešuose pasakojimuose apie jaunojo mokslininko gyvenimą būtent šis ryšys minimas kaip viena priežasčių, paskatinusių jį domėtis ne tik fizika, bet ir žmogaus gyvenimo trukme bei medicina.

Artimų žmonių senėjimas ir netektis jo moksliniams interesams suteikė labai asmeninę prasmę.

Jo ilgalaikė svajonė – pasitelkus mokslą geriau suprasti žmogaus organizmą ir ieškoti technologijų, kurios ateityje galėtų padėti prailginti sveiką gyvenimą.

Tai, žinoma, nereiškia, kad šiandien mokslas jau moka sustabdyti žmogaus senėjimą. Tai itin sudėtinga ir dar daugybę neatsakytų klausimų turinti tyrimų sritis.

Dabar jis žengia į dar vieną sritį

Įgijęs kvantinės fizikos daktaro laipsnį Laurent’as neketina sustoti.

Skelbiama, kad jaunuolis toliau domisi dirbtinio intelekto, medicinos ir žmogaus ilgaamžiškumo sąsajomis.

Jo siekis – skirtingų sričių žinias panaudoti ieškant būdų geriau suprasti žmogaus kūną ir senėjimo procesus.

Tai ypač įdomus posūkis: berniukas, vaikystėje stebinęs neįtikėtinu mokymosi greičiu, dabar nori savo gebėjimus nukreipti į vieną sudėtingiausių šiuolaikinio mokslo problemų.

Tačiau viena jo istorijos dalis svarbesnė už rekordus

Laurent’o gyvenimą labai lengva paversti skaičių sąrašu:

mokykla baigta aštuonerių;

fizikos bakalauro laipsnis – vienuolikos;

kvantinės fizikos daktaro laipsnis – penkiolikos.

Tačiau tokie pasiekimai nėra standartas, pagal kurį reikėtų vertinti kitus vaikus ar paauglius. Žmonės mokosi skirtingu tempu, o neįprastai ankstyvi akademiniai pasiekimai savaime nereiškia, kad vieno žmogaus gebėjimai ar ateitis yra vertingesni už kito.

Laurent’o Simonso istorija išskirtinė būtent todėl, kad ji yra labai reta. O dar įdomiau tai, kad po visų rekordų jo didžiausias tikslas nėra dar vienas diplomas – jis nori panaudoti mokslą problemai, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas žmogus.