Aidas Užkuraitis
Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuva išgyveno laikotarpį, kurį iki šiol primena garsios organizuoto nusikalstamumo bylos.
Viena neįtikėtinai susiklosčiusi istorija 1994 metais prasidėjo Biržuose.
Į vieno tuo metu nusikalstamame pasaulyje žinomo vyro laidotuves susirinko žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų.
Tarp jų buvo ir keturi panevėžiečiai.
Nė vienas tuo metu negalėjo numanyti, kad vos po kelių valandų jų kelionė namo baigsis dar viena tragedija.
Viskas prasidėjo Biržuose
Tuo metu Biržuose veikė organizuoto nusikalstamumo grupė, vadinta „pašto karveliais“.
Vienu svarbiausių jos žmonių laikytas Sigitas Bareika, pravarde Cibė.
Policijos turėtais duomenimis, grupuotė buvo susijusi su vagystėmis, vogtų daiktų realizavimu ir palaikė ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais kituose miestuose bei užsienyje.
1994 metų rugsėjį S. Bareika buvo nužudytas.
Jo nužudymo byla taip ir liko neišaiškinta.
Į laidotuves suvažiavo žmonės iš daugybės miestų
S. Bareikos laidotuvės tuo metu sulaukė didelio dėmesio.
Į Biržus atvyko žmonių iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio, taip pat svečių iš Latvijos bei Estijos.
Po laidotuvių dalis susirinkusiųjų išvyko namo.
Tarp jų buvo keturi vyrai, automobiliu patraukę Panevėžio kryptimi.
Tačiau Panevėžio jie taip ir nepasiekė.
Po kelių valandų – dar viena tragedija
Netoli Panevėžio ir Pasvalio rajonų ribos įvyko dar vienas sunkus nusikaltimas.
Važiuojantį automobilį pasivijo kita transporto priemonė.
Įvyko išpuolis, po kurio automobilis tapo nevaldomas ir nulėkė nuo kelio.
Trys automobilyje buvę žmonės žuvo.
Ketvirtasis liko gyvas.
Taip per kelias valandas viena laidotuvių istorija virto dar vienu rezonansiniu kriminaliniu įvykiu.
Iš pradžių pareigūnai turėjo daugiau klausimų nei atsakymų
Nusikaltimą ėmė tirti Pasvalio rajono ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.
Tyrėjai bandė išsiaiškinti, kuris iš automobiliu važiavusių žmonių galėjo būti pagrindinis užpuolikų taikinys.
Tuo metu buvo keliamos skirtingos versijos.
Aiškesnis vaizdas pradėjo ryškėti tik gerokai vėliau, teisėsaugai narpliojant kitas su to meto organizuotu nusikalstamumu susijusias bylas.
Atsakymai atsirado tik po daugelio metų
Vėliau tiriant Panevėžio „tulpinių“ nusikaltimus paaiškėjo daugiau šios istorijos aplinkybių.
Teisėsauga nustatė, kad išpuolis buvo suplanuotas.
Taip pat paaiškėjo, kad ne visi automobilyje buvę žmonės buvo numatyti kaip taikiniai – dalis jų tapo atsitiktinėmis aukomis.
Tai tapo dar vienu priminimu, kokį pavojų 1990-ųjų Lietuvoje kėlė nusikalstamų grupuočių konfliktai.
1990-ieji Lietuvoje buvo visiškai kitokie
Šiandien tokius pasakojimus lengva vertinti kaip kriminalinio filmo siužetą.
Tačiau tuomet tai buvo tikrovė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalyje veikė įvairios organizuoto nusikalstamumo grupuotės, o teisėsaugai teko kurti naujus kovos su jomis mechanizmus.
Panevėžio „tulpiniai“ vėliau tapo viena garsiausių to laikotarpio nusikalstamų grupuočių.
Daugelis jos nusikaltimų buvo išaiškinti tik po ilgų tyrimų.
Praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai
Nuo šių įvykių praėjo jau daugiau kaip 30 metų.
Todėl šiandien tai pirmiausia Lietuvos kriminalinės istorijos dalis.
Tačiau viena aplinkybė iki šiol skamba sunkiai suvokiamai.
Žmonės atvyko į Biržus atsisveikinti su pažįstamu žmogumi, o vos po kelių valandų trys iš jų patys nebegrįžo namo.
1994-ųjų įvykiai tapo vienu iš daugelio skaudžių priminimų apie laikotarpį, kai Lietuvos organizuoto nusikalstamumo grupuočių konfliktai turėjo itin sunkių pasekmių.
