Parduotuvėse ruošiamas didelis pokytis: dalies įprastų pakuočių netrukus nebeliks – naujos taisyklės palies tūkstančius pirkėjų
Įprastas apsipirkimas parduotuvėje per artimiausius metus keisis labiau, nei daugelis pirkėjų šiandien įsivaizduoja. Europos Sąjungoje palaipsniui įsigaliojant naujiems pakuočių reikalavimams, prekybininkams ir gamintojams teks atsisakyti dalies vienkartinių plastikinių pakuočių, kurios dabar atrodo visiškai įprastos.
Pokyčiai neįvyks per vieną naktį, tačiau jų kryptis aiški – mažiau nereikalingo plastiko, mažesnės pakuotės ir daugiau pakartotinai naudojamų arba perdirbamų sprendimų.
Didžiausi pokyčiai numatyti nuo 2030 metų, tačiau verslui ruoštis tenka gerokai anksčiau.
Iš lentynų turės dingti dalis mums įprastų pakuočių
Vienas labiausiai pirkėjams matomų pokyčių bus susijęs su vienkartiniu plastiku.
Nuo 2030 metų ES numatyti tam tikrų formatų vienkartinių plastikinių pakuočių ribojimai. Jie apims dalį šviežių vaisių ir daržovių pakuočių, kai kurias individualias maisto ir gėrimų porcijų pakuotes bei dalį kitų vienkartinių sprendimų.
Tai nereiškia, kad parduotuvėse staiga nebeliks supakuotų vaisių, daržovių ar maisto.
Keisis būtent tai, kaip jie bus pakuojami.
Gamintojams ir prekybininkams teks ieškoti alternatyvų – naudoti kitokias medžiagas, keisti pakuočių konstrukciją arba tam tikras prekes siūlyti be nereikalingos vienkartinės pakuotės.
ES nusitaikė ir į milžiniškas dėžes su maža preke viduje
Tikriausiai ne vienam yra tekę užsisakyti nedidelį daiktą ir gauti dėžę, kurioje didžiąją dalį vietos užima oras bei apsauginės medžiagos.
Su tokia praktika taip pat ketinama kovoti.
Naujosios ES taisyklės numato mažinti perteklinį pakuočių dydį ir tuščią erdvę.
Principas gana paprastas: jeigu prekė maža, neturėtų būti naudojama neproporcingai didelė pakuotė vien dėl patrauklesnės išvaizdos ar logistikos patogumo.
Tai aktualu ne tik įprastoms parduotuvėms, bet ir sparčiai augančiai elektroninei prekybai.
Pirkėjas turėtų pastebėti dar vieną skirtumą
Europa juda link modelio, kuriame pakuotė vertinama ne kaip šiukšlė, kurią panaudojus reikia išmesti, bet kaip medžiaga, kurią galima grąžinti į naudojimo ciklą.
Todėl didesnis dėmesys bus skiriamas pakuočių perdirbamumui.
Ilgainiui gamintojams bus vis sunkiau naudoti sudėtingas kelių skirtingų medžiagų kombinacijas, jeigu dėl jų pakuotės praktiškai neįmanoma tinkamai perdirbti.
Tai gali pakeisti net tai, kaip parduotuvėje atrodys mums gerai pažįstami produktai.
Pokyčiai palies ne tik prekybos centrus
Naujos taisyklės apima gerokai platesnę rinką.
Pakuočių mažinimo ir vienkartinio plastiko atsisakymo kryptis aktuali ir viešbučiams, restoranams, kavinėms bei išsinešti skirtą maistą parduodančioms įmonėms.
Todėl kai kurie dalykai, kuriuos dabar laikome savaime suprantamais – individualios vienkartinės porcijos ar nedidelės plastikinės pakuotės – ateityje gali atrodyti visai kitaip.
Verslui tai reiškia nemažas investicijas.
Reikės keisti tiekėjus, pakuočių dizainą, gamybos procesus ir kai kuriais atvejais net visą prekių pateikimo klientui sistemą.
Kodėl Europa imasi tokių griežtų priemonių?
Priežastis – milžiniškas pakuočių atliekų kiekis.
Pakuotės sudaro didelę dalį Europoje sunaudojamų pirminių žaliavų, o jų kiekis ilgą laiką augo.
Didelė problema yra tai, kad nemažai pakuočių žmogus naudoja vos kelias minutes.
Nusiperkame produktą, grįžtame namo, išpakuojame – ir pakuotė keliauja į atliekas.
Kai taip elgiasi šimtai milijonų žmonių, susidaro milžiniški atliekų kiekiai.
Todėl ES pasirinko ne vien geresnio rūšiavimo, bet ir atliekų prevencijos kryptį.
Paprasčiau tariant – geriausia pakuočių atlieka yra ta, kurios apskritai neprireikė pagaminti.
Ar dėl to prekės brangs?
Tai vienas svarbiausių klausimų pirkėjams.
Trumpuoju laikotarpiu daliai verslo naujieji reikalavimai reikš papildomas investicijas. Reikės kurti naujas pakuotes, keisti gamybos linijas ir prisitaikyti prie kitokių reikalavimų.
Todėl negalima atmesti, kad dalis šių sąnaudų gali atsispindėti ir galutinėse produktų kainose.
Tačiau tai nebūtinai galios visoms prekėms.
Mažesnė pakuotė reiškia ir mažiau sunaudojamos medžiagos, mažesnį svorį bei kai kuriais atvejais mažesnes transportavimo išlaidas.
Todėl galutinis poveikis kainoms priklausys nuo konkretaus produkto ir pasirinkto sprendimo.
Svarbi data – 2030-ieji
Pirkėjams nereikėtų tikėtis, kad rytoj atėję į prekybos centrą pamatys visiškai pasikeitusias lentynas.
Dalis naujojo ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento reikalavimų taikomi etapais, o ryškūs tam tikrų vienkartinių pakuočių apribojimai numatyti nuo 2030 metų.
Tačiau verslui tai nėra tolima ateitis.
Gamintojams reikia iš anksto projektuoti naujas pakuotes, sudaryti sutartis su tiekėjais, pritaikyti gamybą ir pasiruošti investicijoms.
Todėl pirmuosius pokyčius pirkėjai gali pastebėti gerokai anksčiau.
Parduotuvės po kelerių metų gali atrodyti kitaip
Nereikėtų tikėtis, kad plastikas iš prekybos vietų visiškai išnyks.
Tokio draudimo nėra.
Tačiau dalies perteklinių ir tam tikrų vienkartinių plastikinių pakuočių, kurias šiandien parduotuvėse matome kasdien, ateityje turėtų nebelikti arba jos turės būti pakeistos kitais sprendimais.
Pirkėjui tai iš pradžių gali atrodyti kaip nedidelis pokytis – kita dėžutė, mažiau plastiko aplink daržoves ar kitaip pateiktas produktas.
Tačiau visoje Europos Sąjungoje sudėjus milijardus kasmet parduodamų prekių, pokytis tampa milžiniškas.
Ir būtent todėl 2030-ieji prekybos lentynoms gali tapti vienu didžiausių lūžių per daugelį metų – dalykai, kuriuos šiandien parduotuvėje laikome visiškai įprastais, po kelerių metų gali būti jau praeitis.




