Aidas Užkuraitis
Modernūs dangoraižiai, prabangūs pastatai, plačios gatvės ir architektūra, dėl kurios Azerbaidžano sostinė Baku neretai vadinama „Kaukazo Dubajumi“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atvykai į vieną moderniausių regiono didmiesčių.
Tačiau lietuvis keliautojas Gerimantas Statinis netrukus pamatė ir visiškai kitokią šalies pusę.
Pakako išvažiuoti iš išblizginto Baku, ir vaizdas ėmė sparčiai keistis. Prabangius pastatus pakeitė provincija, keliuose pasirodė seni „Žiguliai“, o skirtumas tarp turtingųjų ir paprastų žmonių keliautojui pasirodė toks ryškus, kad Azerbaidžaną jis apibūdino kaip kontrastų šalį.
Tačiau seni automobiliai buvo tik pradžia. Kelionėje laukė senkantis Kaspijos vanduo, purvo vulkanai, kalnai, senovinės šventyklos ir vietos, kuriose, regis, vienu metu susitinka keli visiškai skirtingi pasauliai.
Baku pribloškė vos atvykus
Į Azerbaidžaną G. Statinis išsiruošė neatsitiktinai.
Tai buvo vienintelė buvusi sovietinė respublika, kurioje jis dar nebuvo lankęsis. Prieš kelionę lietuvis pradėjo domėtis šalies istorija ir ieškoti senesnių keliautojų pasakojimų apie Kaukazą.
Atvykus į vietą pirmasis įspūdis buvo stiprus.
Baku pasitiko didžiuliais keliais, modernia architektūra ir prabangiais pastatais. Vienu miesto simbolių tapę Liepsnų bokštai iškilę virš sostinės panoramos, o Heydaro Alijevo centras, suprojektuotas garsios architektės Zahos Hadid, atrodo tarsi pastatas iš ateities.
Miesto mastas taip pat nustebino.
Plačios gatvės, modernūs rajonai ir didžiulės erdvės iš karto leido suprasti, kodėl Baku kartais klijuojama „Kaukazo Dubajaus“ etiketė.
Tačiau keliautojas greitai suprato, kad sostinė – dar ne visas Azerbaidžanas.
Senamiestyje – visiškai kitokia atmosfera
Modernų Baku papildo istorinis miesto centras.
Sostinės senamiestis kartu su Mergelės bokštu ir Širvanšachų rūmais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Čia modernių dangoraižių atmosfera staiga pasikeičia.
Siauros gatvelės, seni akmeniniai pastatai, persiškos pirties tradicijas menančios vietos ir istorinis palikimas sukuria visai kitokį miesto veidą.
Tačiau keliautojas pastebėjo ir netikėtą pokytį.
Vyresni žmonės dar dažnai moka rusų kalbą, o su dalimi jaunimo ja susikalbėti jau sudėtinga. Tuo pat metu ne visi jauni žmonės laisvai kalba angliškai.
Tai tik vienas ženklų, kaip stipriai Azerbaidžanas keičiasi ir tolsta nuo sovietinio laikotarpio.
Išvažiavus iš sostinės – pirmasis šokas
Didžiausias kontrastas išryškėjo palikus Baku.
Keliautojui susidarė įspūdis, kad iš XXI amžiaus didmiesčio staiga persikeliama į gerokai senesnį pasaulį.
Provincijoje modernios sostinės prabangos gerokai mažiau. Keliuose vis dar galima išvysti senų sovietinių automobilių, tarp jų – ir „Žigulių“.
Tačiau lietuviui į akis krito ne patys automobiliai.
Daug svarbesnis pasirodė socialinis kontrastas.
Baku centre matomas didžiulis kapitalas ir ištaiga, tačiau už sostinės ribų gyvenimas gali atrodyti gerokai kukliau.
Keliautojas savo įspūdžiuose kalba apie ryškią prarają tarp turtingo elito ir paprastų žmonių.
Tai yra jo asmeninis kelionės metu susidaręs įspūdis, tačiau būtent šis kontrastas tapo viena ryškiausių visos kelionės temų.
Kaspijos pakrantėje – dar vienas vaizdas, privertęs sustoti
Azerbaidžano neįmanoma suprasti nepamačius Kaspijos.
Baku išsidėstęs jos pakrantėje, o ilga miesto promenada yra viena įspūdingiausių sostinės erdvių.
Tačiau išvykus toliau nuo miesto lietuviui į akis krito visai kitas dalykas – atsitraukusi pakrantė.
Kaspijos jūros vandens lygio mažėjimas yra reali ilgalaikė problema, kurią mokslininkai sieja su klimato kaita, didėjančiu garavimu ir vandens balanso pokyčiais.
Keliautojas pastebėjo, kad kai kuriose vietose buvusią pakrantę dabar pakeitę dideli išdžiūvę plotai.
Įdomiausia, kad Kaspijos vandens lygio svyravimai stebėti jau labai seniai.
Apie šią jūrą savo XIX amžiaus kelionių užrašuose rašė ir garsus prancūzų rašytojas Alexandre’as Dumas.
Vos už kelių dešimčių kilometrų – beveik kitas pasaulis
Keliaujant Azerbaidžanu peizažas gali pasikeisti stulbinamai greitai.
Vienoje vietoje – modernus didmiestis.
Kitoje – pusdykumė.
Dar toliau – derlingos lygumos, subtropinė augmenija ir aukšti Kaukazo kalnai.
Netoli Baku esantis Gobustanas garsėja priešistoriniais uolų raižiniais. Kultūrinio kraštovaizdžio teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o ten išlikę tūkstančiai senovinių petroglifų.
Netoliese galima pamatyti ir vieną keisčiausių Azerbaidžano gamtos reiškinių – purvo vulkanus.
Šalis turi vieną didžiausių jų koncentracijų pasaulyje.
Čia ugnis veržiasi tiesiai iš žemės
Azerbaidžanas ne veltui vadinamas Ugnies šalimi.
Viena žinomiausių vietų – Janardagas, kur gamtinės dujos prasiskverbia į paviršių ir palaiko liepsną.
Kitas svarbus objektas – Atešgaho šventykla netoli Baku.
Ši vieta siejama su ilgomis ugnies garbinimo tradicijomis ir įvairiais religiniais sluoksniais. Šiandien čia veikia muziejus.
Tokiose vietose itin aiškiai pajuntama, kad Azerbaidžanas yra kur kas daugiau nei buvusi Sovietų Sąjungos respublika.
Jo istorijoje susipina Persijos, tiurkų, islamo, Kaukazo ir Rusijos imperijos įtakos.
Sovietinis palikimas nyksta, tačiau visiškai nedingo
1991 metais Azerbaidžanui atkūrus nepriklausomybę, šalis pradėjo ryškiai keisti savo kultūrinę kryptį.
Azerbaidžaniečių kalboje kirilicos raštą pakeitė lotyniška abėcėlė, o šalies ryšiai su Turkija tapo ypač svarbūs.
Baku modernizacija taip pat tapo savotišku naujo valstybės įvaizdžio projektu.
Tačiau išvykus iš sostinės praeities pėdsakų vis dar galima aptikti daug.
Seni automobiliai – tik vienas lengviausiai pastebimų simbolių.
Architektūra, infrastruktūra ir vyresnių gyventojų mokama rusų kalba vis dar primena apie kelis dešimtmečius trukusį sovietinį laikotarpį.
Kainos nustebino ne visur
Dar vienas Azerbaidžano kontrastas – kainos.
Baku senamiesčio kavinės keliautojui nepasirodė pigios. Turistinėse sostinės vietose kainos gali gerokai skirtis nuo tų, kurias galima rasti provincijoje.
Tačiau keliaujant automobiliu viena išlaidų eilutė maloniai nustebino – degalai.
Azerbaidžanas yra reikšminga naftos ir dujų gavybos valstybė, todėl energetika čia užima išskirtinę vietą tiek ekonomikoje, tiek pačioje šalies istorijoje.
Būtent naftos turtai taip pat padėjo finansuoti įspūdingą Baku transformaciją.
Didžiausia Azerbaidžano staigmena – ne Liepsnų bokštai
Po kelionės lietuviui didžiausią įspūdį paliko ne vien moderni sostinė.
Azerbaidžanas pasirodė esantis šalis, kurios praktiškai neįmanoma įvertinti pamačius tik Baku centrą.
Vienoje pusėje – futuristiniai pastatai, prabangios promenados ir didžiuliai infrastruktūros projektai.
Kitoje – kuklesnis provincijos gyvenimas, seni automobiliai ir vis dar matomi praėjusios epochos ženklai.
Dar toliau laukia visai kitas Azerbaidžanas – Kaukazo kalnai, senos šventyklos, purvo vulkanai, petroglifai ir liepsnojanti žemė.
Todėl „Kaukazo Dubajaus“ pavadinimas pasako tik pusę istorijos. Tikrasis netikėtumas prasideda tada, kai Liepsnų bokštai dingsta galinio vaizdo veidrodėlyje – ir už išblizgintos sostinės atsiveria Azerbaidžanas, kurio iš Baku atvirukų nepamatysi.
