Aidas Užkuraitis
Rusijoje penktadienį prasidėjo balsavimas, kurio laukta ne vien dėl būsimos Valstybės Dūmos sudėties.
Šalies Tolimuosiuose Rytuose rugsėjo 18-osios rytą atsidarė pirmosios rinkimų apylinkės, o balsavimas truks tris dienas.
Tai pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tačiau kol oficialiai kalbama apie balsavimą, dalies rusų dėmesys nukrypęs visai kitur.
Pastarosiomis savaitėmis šalyje daugėja kalbų apie tai, kas gali nutikti jau po rinkimų.
Vienas labiausiai žmones neraminančių scenarijų – galima nauja mobilizacijos banga.
Kol kas ji nepaskelbta.
Tačiau nauja informacija rodo, kad galimo scenarijaus baiminasi ne vien eiliniai Rusijos gyventojai.
Nerimas pasiekė ir valdžios aplinką
„Bloomberg“ paskelbta informacija atskleidė, kad dalis su Rusijos valdžios sluoksniais siejamų žmonių imasi atsargumo priemonių.
Remiantis agentūros gauta informacija, kai kurie pareigūnai ir su valdžia susiję asmenys artimiesiems bei pažįstamiems pataria svarstyti galimybę artimiausiais mėnesiais išvykti iš šalies.
Taip pat domimasi galimybėmis turėti banko sąskaitas už Rusijos ribų.
Tokie veiksmai savaime neįrodo, kad Kremlius jau nusprendė skelbti naują mobilizaciją.
Tačiau jie rodo, kiek daug neapibrėžtumo šiuo metu tvyro Rusijoje.
Ypač todėl, kad rinkimai vyksta penktaisiais plataus masto karo metais.
Vieno dalyko Putinas kol kas nepaskelbė
Čia būtina atskirti faktus nuo prognozių.
Vladimiras Putinas nėra paskelbęs naujos visuotinės mobilizacijos po Valstybės Dūmos rinkimų.
Nėra ir oficialaus Kremliaus pranešimo, kad toks sprendimas jau priimtas.
Todėl teiginiai, kad iš karto po balsavimo prasidės naujas masinis šaukimas į kariuomenę, šiuo metu būtų spekuliacija.
Tačiau pati baimė Rusijos visuomenėje yra reali.
Ji ypač sustiprėjo artėjant rinkimams.
Dalis karinio amžiaus vyrų jau iš anksto svarsto, ką darytų, jeigu valdžia vis dėlto paskelbtų naują mobilizaciją.
Kai kurie vyrai jau pasiruošė išvykimo planą
Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaida kalbino Rusijos gyventojus, kurie neslepia nerimo.
Kai kurie jų yra pasiruošę išvykti iš šalies, jeigu politinė situacija po rinkimų pasikeistų.
Toks nerimas Rusijoje nėra naujas.
2022 metų rugsėjį V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, šalį paliko daug žmonių.
Todėl dabar bet kokios kalbos apie naują mobilizacijos etapą visuomenėje prisimenamos itin jautriai.
Tačiau šį kartą situacija kitokia.
Karas tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus, o Rusijos kariuomenės nuostoliai ir naujų karių poreikis išlieka svarbia karo dalimi.
Rinkimai vyksta karo fone
Rusijos Valstybės Dūmoje yra 450 vietų.
Balsavimas prasidėjo rugsėjo 18 dieną ir tęsis iki rugsėjo 20-osios.
Tai pirmieji parlamento rinkimai Rusijoje nuo plataus masto invazijos pradžios.
Kremliaus valdantysis blokas siekia išlaikyti dominuojančią padėtį parlamente.
Tačiau rinkimų konkurencingumas sulaukia kritikos.
Ryškios prieš karą pasisakančios politinės jėgos ir kandidatai susiduria su dideliais veiklos apribojimais, o dalis opozicijos apskritai negali dalyvauti politiniame procese.
Balsavimas organizuojamas ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ukraina bei didžioji dalis tarptautinės bendruomenės Rusijos vykdomos šių teritorijų aneksijos nepripažįsta.
Tuo pat metu virš Maskvos – nerami naktis
Rinkimų pradžią lydėjo ir intensyvi karo naktis.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad sostinės kryptimi skrido šimtai bepiločių orlaivių.
Rusijos valdžios teigimu, didelė jų dalis buvo numušta.
Ukraina tuo pat metu pranešė apie smūgius objektams Rusijos teritorijoje, tarp jų – naftos perdirbimo infrastruktūrai Jaroslavlyje ir kariniam aerodromui Rostovo srityje.
Kyjivo teigimu, tokiais veiksmais siekiama mažinti Rusijos galimybes tęsti karą.
Maskva savo ruožtu tęsė atakas prieš Ukrainą.
Taigi rinkimų apylinkėms atsidarius politinis procesas Rusijoje prasidėjo tiesioginiame karo fone.
Fronte atsirado dar viena Kremliaus problema
Tuo pat metu naujausi mūšio lauko vertinimai rodo, kad Rusijos pajėgoms ne visur pavyksta pasiekti norimų rezultatų.
Ypač daug dėmesio šiuo metu skiriama Lymano krypčiai.
Ukrainos pajėgos ten vykdo operaciją „Vivaldi“.
Ukrainos 3-iojo armijos korpuso vadovybės teigimu, operacija sutrikdė Rusijos planus plėsti puolimą šioje fronto dalyje.
Karo studijų institutas taip pat pažymi, kad ukrainiečiams pavyko išlaikyti dalį veiksmų paslaptyje ir netikėtai smogti Rusijos pajėgoms.
Tai dar nereiškia strateginio karo lūžio.
Tačiau rodo, kad net po daugiau nei ketverių metų karo Rusijai nepavyko pasiekti greitos pergalės, kurios buvo tikimasi invazijos pradžioje.
Rusijos vasaros puolimas sulėtėjo
Dar viena svarbi aplinkybė – teritorinių pokyčių tempas.
„Bloomberg“ analitiko Alekso Kokčarovo vertinimu, per šios vasaros puolimą Rusijos pajėgos perėmė maždaug 155 kvadratinius kilometrus teritorijos.
Tai gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.
Tokie skaičiai savaime neparodo visos padėties fronte – atskirose vietose kovos išlieka labai intensyvios.
Tačiau jie padeda suprasti, kodėl vis daugiau dėmesio skiriama klausimui, kokių papildomų resursų Rusijai reikės tęsiant karą.
O vienas svarbiausių resursų yra žmonės.
Todėl visi žiūri, kas nutiks po rugsėjo 20-osios
Būtent čia susijungia rinkimai ir mobilizacijos baimė.
Kol vyksta balsavimas, Kremlius siekia demonstruoti politinį stabilumą ir visuomenės paramą.
Tačiau po rinkimų politinis kalendorius pasikeis.
Todėl dalis Rusijos gyventojų baiminasi, kad nepopuliarūs sprendimai galėtų būti priimti jau pasibaigus balsavimui.
Ar tarp jų bus nauja mobilizacija – šiuo metu nežinoma.
Tai priklausys nuo Kremliaus sprendimų, padėties fronte ir Rusijos kariuomenės poreikių.
Kol kas svarbiausias faktas yra vienas
Rusijoje prasidėjo pirmieji Valstybės Dūmos rinkimai nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Tuo pat metu visuomenėje plinta nerimas dėl to, kas gali nutikti balsavimui pasibaigus.
Kai kurie rusai jau svarsto išvykimo scenarijus, o „Bloomberg“ informacija rodo, kad atsargumo priemonių imasi ir dalis žmonių, susijusių su valdžios aplinka.
Tačiau nauja visuotinė mobilizacija kol kas nėra paskelbta.
Todėl tikrasis atsakymas į klausimą, kurio šiandien bijo dalis Rusijos visuomenės, paaiškės ne rinkimų pradžios dieną.
Daug svarbiau bus tai, kas Maskvoje įvyks po to, kai rugsėjo 20-ąją užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės.
