Aidas Užkuraitis
Vaistinių ir internetinių parduotuvių lentynos pilnos preparatų, žadančių daugiau energijos, stipresnį imunitetą, gražesnę odą ar geresnę savijautą. Socialiniuose tinkluose jų nauda neretai pristatoma dar įspūdingiau – gali susidaryti įspūdis, kad be kelių papildų per dieną sveikai gyventi beveik neįmanoma.
Tačiau mokslininkų ir gydytojų požiūris gerokai atsargesnis.
Sveikam žmogui, kurio mityba įvairi ir kuriam nenustatytas konkrečių vitaminų ar mineralų trūkumas, daugelis papildų gali nesuteikti tokios naudos, kokios tikimasi.
Kai kuriais atvejais žmogus tiesiog sumoka už tai, ko jo organizmui papildomai nereikia.
Papildas nėra vaistas
Tai viena dažniausiai pamirštamų detalių.
Maisto papildai skirti papildyti mitybą, o ne gydyti ligas. Tačiau reklamoje riba kartais tampa ne tokia aiški.
„Imunitetui“, „energijai“, „detoksikacijai“, „sąnariams“, „odai“, „atminčiai“ – vien pažvelgus į produktų lentyną gali atrodyti, kad kiekvienai organizmo funkcijai reikalinga atskira kapsulė.
Mokslas tokio paprasto atsakymo nepateikia.
Jeigu žmogus pakankamai reikalingų medžiagų gauna su maistu, papildoma didelė jų porcija nebūtinai suteiks papildomos naudos.
Daugiau nebūtinai reiškia geriau
Vitaminai ir mineralai žmogaus organizmui būtini.
Tačiau iš to nekyla išvada, kad kuo daugiau jų suvartosime, tuo būsime sveikesni.
Tam tikrų medžiagų perteklius taip pat gali sukelti problemų, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais.
Todėl specialistai ypač skeptiškai vertina įprotį vienu metu vartoti daugybę skirtingų papildų vien todėl, kad jie reklamuojami kaip „natūralūs“.
Natūralus produktas nėra automatiškai nei būtinas, nei visiškai nerizikingas.
Socialiniai tinklai pakeitė papildų rinką
Dar viena problema – papildus šiandien reklamuoja ne vien farmacijos ar sveikatingumo bendrovės.
Didžiulę įtaką turi socialinių tinklų kūrėjai.
Žmogus parodo savo rytinę rutiną, išgeria kelias kapsules ir pasakoja, kad būtent jos padėjo geriau jaustis.
Tačiau asmeninė patirtis nėra klinikinis tyrimas.
Pagerėjusi savijauta galėjo sutapti su pasikeitusia mityba, miegu, fiziniu aktyvumu ar daugybe kitų veiksnių.
Būtent todėl mokslininkai ragina atskirti reklaminius pažadus nuo patikimų įrodymų.
Vis dėlto papildų nurašyti negalima
Čia yra labai svarbi išimtis.
Teiginys, kad papildai „nereikalingi“, nereiškia, jog jie nenaudingi visiems žmonėms.
Esant nustatytam konkrečios medžiagos trūkumui, tam tikroms mitybos ypatybėms ar gydytojo nustatytai būtinybei, papildymas gali būti reikalingas.
Todėl klausimas turėtų būti ne „ar papildai geri, ar blogi?“.
Daug naudingesnis klausimas – ar konkrečiam žmogui konkretaus papildo iš tikrųjų reikia?
Tyrimas gali būti vertingesnis už dar vieną dėžutę
Jeigu žmogų ilgą laiką vargina nuovargis, silpnumas ar kiti simptomai, savarankiškai pasirinktas papildų kokteilis nebūtinai išspręs problemą.
Priežasčių gali būti labai įvairių.
Todėl užuot bandžius vieną papildą po kito, verta simptomus aptarti su gydytoju, kuris prireikus gali rekomenduoti tinkamus tyrimus.
Tai leidžia ieškoti priežasties, o ne bandyti ją atspėti pagal reklamą.
Paprasčiausia taisyklė gali sutaupyti nemažai pinigų
Papildų rinka remiasi labai patrauklia idėja: sudėtingą problemą galima išspręsti viena kapsule.
Tačiau žmogaus organizmas veikia sudėtingiau.
Miegas, įvairi mityba, reguliarus judėjimas ir kiti kasdieniai įpročiai dažnai turi gerokai daugiau reikšmės nei dar viena brangi papildų pakuotė.
Todėl prieš perkant verta sau užduoti vieną paprastą klausimą:
ar yra aiški priežastis manyti, kad man šios medžiagos trūksta?
Jeigu atsakymas neaiškus, brangiausia dėžutė lentynoje nebūtinai bus geriausia investicija į sveikatą.
Papildai gali būti naudingi tada, kai jų iš tiesų reikia. Tačiau vartojami vien dėl reklamos ar socialinių tinklų pažadų, daugeliui žmonių jie gali tapti tiesiog dar viena reguliaria išlaida, kurios nauda gerokai mažesnė, nei žada etiketė.
