Aidas Užkuraitis
Kol Vašingtonas bando išjudinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, iš Maskvos nuskambėjo reikalavimas, galintis tapti viena sunkiausių kliūčių bet kokiam susitarimui.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, norėdamos padėti užbaigti karą, pirmiausia turėtų nutraukti bet kokią paramą Kyjivui.
Šie žodžiai nuskambėjo netrukus po Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio bei JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitų Maskvoje ir Kyjive.
Diplomatinis aktyvumas pastarosiomis dienomis smarkiai išaugo, tačiau esminis klausimas nesikeičia: ar Maskva iš tiesų pasirengusi kompromisui?
Kol kas vieši Kremliaus pareiškimai rodo ką kita.
„Visų pirma…“
Kalbėdamas Rusijos valstybiniam transliuotojui VGTRK, J. Ušakovas buvo labai konkretus.
Jo teigimu, JAV pirmiausia turėtų nustoti teikti bet kokią pagalbą Kyjivui.
Tai reikšmingas pareiškimas, nes Washingtonas pastaruoju metu pakeitė Ukrainos rėmimo modelį, tačiau amerikietiška parama visiškai nenutrūko.
JAV nebefinansuoja Ukrainos taip, kaip ankstesniais karo metais, tačiau Ukrainos partneriai per NATO mechanizmus gali pirkti amerikietišką karinę įrangą Kyjivui.
Vašingtonas taip pat toliau dalijasi žvalgybos informacija su Ukraina.
Būtent todėl Kremliaus formuluotė „bet kokia pagalba“ yra gerokai platesnė nei vien tiesioginis amerikietiškas finansavimas.
Putinas tą pačią žinutę perdavė Trumpui
J. Ušakovas atskleidė, kad V. Putinas per naujausią telefoninį pokalbį D. Trumpui taip pat išdėstė savo požiūrį į tai, ką JAV galėtų padaryti siekdamos karo pabaigos.
Kremlius visų pokalbio detalių nepaskelbė.
Tačiau Maskvos pareiškimai leidžia suprasti, kad JAV paramos Ukrainai klausimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos prioritetų.
D. Trumpas savo ruožtu, pasak Kremliaus, pabrėžė norintis kuo greičiau užbaigti karą.
JAV prezidentas taip pat sieja galimą taikos susitarimą su gerokai platesniais santykiais tarp Vašingtono ir Maskvos.
Kremlius skelbia, kad D. Trumpas kalbėjo apie galimybes po karo atkurti JAV ir Rusijos ekonominius bei prekybinius santykius.
V. Putinas tokiai perspektyvai pritarė.
JAV pasiuntiniai Maskvoje praleido daugiau nei tris valandas
Prieš prezidentų pokalbį Maskvoje lankėsi D. Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Jie su V. Putinu už uždarų durų kalbėjosi daugiau nei tris valandas.
Po susitikimo Kremliaus atstovai derybas apibūdino kaip konstruktyvias, atviras ir naudingas.
Tačiau konkretaus proveržio paskelbta nebuvo.
Po Maskvos amerikiečių pasiuntiniai išvyko į Kyjivą.
Tai buvo svarbi jų diplomatinės misijos dalis – išklausyti ne tik Maskvos, bet ir Ukrainos poziciją.
Kyjive kalbėta apie naują taikos paketą
Po susitikimų Ukrainoje J. Kushneris paskelbė, kad JAV rengia taikos paketą Ukrainai.
Amerikiečiai taip pat išreiškė viltį, kad bus galima sugrįžti prie trišalio formato, kuriame prie vieno derybų stalo dalyvautų JAV, Ukraina ir Rusija.
Volodymyras Zelenskis pokalbius su JAV delegacija pavadino labai turiningais.
Tačiau viešai paskelbta informacija rodo, kad pagrindiniai nesutarimai niekur nedingo.
Ukraina nori paliaubų ir Vakarų remiamų saugumo garantijų.
Rusija savo ruožtu toliau kelia teritorinius ir kitus reikalavimus, kuriuos Kyjivas laiko nepriimtinais.
Didžiausias ginčas – Doneckas
Vienas sudėtingiausių klausimų tebėra Ukrainos teritorija.
Maskva reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities, įskaitant teritorijas, kurių Rusijos pajėgos šiuo metu nekontroliuoja.
Kyjivas tokį scenarijų atmeta.
Ukrainos pozicija – pirmiausia turi būti sustabdytos kovos, o galutinis susitarimas negali palikti šalies be patikimų saugumo garantijų.
Būtent čia išryškėja esminis skirtumas tarp abiejų pusių.
Rusija siekia, kad Ukraina padarytų dideles nuolaidas dar prieš galutinį susitarimą, o Kyjivas baiminasi, kad be realių saugumo garantijų bet kokia taika gali tapti tik laikina pauze.
Kremlius sako esantis pasirengęs grįžti prie derybų
Nepaisant griežtos retorikos, Maskva dabar siunčia ir kitą signalą.
Kremlius teigia esantis pasirengęs atnaujinti trišales JAV, Rusijos ir Ukrainos derybas.
J. Ušakovo teigimu, Maskvai priimtina vieta būtų Abu Dabis Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Ten jau anksčiau vyko derybų raundai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat pareiškė tikintis, kad JAV tarpininkaujamos derybos gali būti atnaujintos artimiausioje ateityje.
Tačiau net ir jis viešai nepradėjo kalbėti apie konkrečias galimo susitarimo sąlygas.
Zelenskis perspėja: karas gali tęstis ir žiemą
Kyjive optimizmo gerokai mažiau.
V. Zelenskis po naujausių kontaktų su amerikiečiais pripažino manantis, kad karas greičiausiai tęsis ir ateinančią žiemą.
Tai svarbi detalė.
Pastarųjų dienų diplomatinis aktyvumas gali sudaryti įspūdį, kad taikos susitarimas jau arti, tačiau viešai prieinama informacija tokio optimizmo kol kas nepagrindžia.
Rusija ir Ukraina tebėra labai toli viena nuo kitos svarbiausiais klausimais.
Ir dabar Maskva prie savo reikalavimų aiškiai prideda dar vieną – JAV paramos Ukrainai nutraukimą.
Trumpas nori proveržio, tačiau Putinas kol kas nesitraukia
D. Trumpas ne kartą deklaravo siekį užbaigti karą ir dabar vėl aktyviai įsitraukė į diplomatinį procesą.
Tačiau problema ta, kad norint pasiekti susitarimą neužtenka vien atnaujinti kontaktus.
Reikia rasti sąlygas, kurioms pritartų abi kariaujančios pusės.
Kol kas to nėra.
Maskva nepaskelbė atsisakanti savo pagrindinių teritorinių reikalavimų, o Ukraina neketina jų priimti.
Todėl J. Ušakovo pareiškimas apie JAV paramos nutraukimą tampa dar vienu ženklu, kad V. Putino pozicija išlieka griežta.
Derybos gali būti atnaujintos, D. Trumpas gali siekti kuo greitesnio susitarimo, tačiau Maskvos žinutė Vašingtonui dabar labai aiški: Kremlius nori, kad JAV pirmiausia nustotų remti Ukrainą.
Ar Washingtonas sutiks bent svarstyti tokį reikalavimą, kol kas neaišku.
Būtent nuo tokių sprendimų gali priklausyti, ar naujausias diplomatinis suaktyvėjimas taps realaus taikos proceso pradžia, ar dar vienu derybų etapu, po kurio karas tęsis toliau.
