Aidas Užkuraitis
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas centrinio banko sprendimas perskirstyti rezervus. Tačiau operacijos mastas ir oficialiai nurodyta jos priežastis privertė suklusti.
Nyderlandų centrinis bankas per kelis mėnesius iš Šiaurės Amerikos į Londoną perkėlė apie 86 tonas aukso, kurio vertė viršija 10 mlrd. eurų.
Dar įdomesnis yra banko paaiškinimas, kodėl to prireikė.
Kalbama apie didėjančią geopolitinę įtampą, atsparumo stiprinimą ir pasirengimą situacijai, kai valstybės aukso atsargų gali prireikti rimtos krizės metu.
Tačiau tai nereiškia, kad Nyderlandai laukia konkrečios katastrofos ar nebepasitiki Jungtinėmis Valstijomis. Oficialus paaiškinimas kur kas konkretesnis – valstybė nori, kad jos auksas ekstremalioje situacijoje būtų greičiau pasiekiamas ir lengviau panaudojamas.
Operacija vyko beveik pusę metų
Nyderlandų centrinis bankas DNB informaciją apie didžiulę operaciją paskelbė rugsėjo 2 dieną.
Paaiškėjo, kad darbai prasidėjo dar kovą.
Nuo kovo iki rugpjūčio maždaug 86 tonos Nyderlandų aukso atsargų buvo perkeltos iš JAV ir Kanados į Londoną.
Kodėl pasirinktas būtent Londonas?
Anglijos bankas yra vienas svarbiausių fizinio aukso prekybos centrų pasaulyje. Ten laikomi standartus atitinkantys aukso luitai gali būti itin greitai parduodami ar kitaip panaudojami tarptautinėse rinkose.
DNB teigimu, būtent tai krizės atveju yra labai svarbu.
Bankas pavartojo žodžius, kurie atkreipė dėmesį
Oficialiame pranešime Nyderlandų centrinis bankas neslėpė, kad sprendimas susijęs su pasikeitusia geopolitine aplinka.
Didėjant geopolitiniam nestabilumui bankas stiprina pasirengimą krizėms.
Auksas šioje strategijoje turi ypatingą reikšmę.
Centriniai bankai jį laiko vienu iš galutinių rezervinių aktyvų, galinčių išlaikyti pasitikėjimą net tada, kai finansų rinkose ar tarptautinėje sistemoje kyla labai rimtų problemų.
DNB vadovas Olafas Sleijpenas pabrėžė, kad bankas tikisi šių atsargų niekada neprireiksiant panaudoti ekstremaliomis aplinkybėmis.
Tačiau, jo teigimu, valstybė vis tiek turi būti tam pasirengusi.
Nyderlandai turi milžinišką aukso rezervą
Perkelta dalis įspūdinga, tačiau tai tik dalis visų Nyderlandų atsargų.
DNB valdo apie 612,4 tonos aukso.
2025 metų pabaigoje visas šis rezervas buvo vertinamas maždaug 72,2 mlrd. eurų.
Auksas laikomas ne vienoje vietoje.
Iki naujausios operacijos didžiausia jo dalis – 31,3 proc. – buvo saugoma Niujorke.
Dar 19,7 proc. buvo Otavoje, 18,1 proc. – Londone, o 30,8 proc. – pačiuose Nyderlanduose, DNB saugykloje Zeiste.
Po operacijos žemėlapis gerokai pasikeitė.
Londono dalis išaugo iki 32,1 proc.
Niujorke liko 18,5 proc., Kanadoje – taip pat 18,5 proc., o Zeisto dalis nepasikeitė ir sudaro 30,8 proc.
Taigi Nyderlandai savo aukso iš JAV visiškai neišsivežė.
Jie sumažino ten laikomą dalį ir gerokai padidino Londono reikšmę.
Didžioji aukso dalis per Atlantą fiziškai nekeliavo
Čia slypi viena įdomiausių visos istorijos detalių.
Išgirdus apie 86 tonų aukso perkėlimą galima įsivaizduoti milžinišką slaptą luitų transportavimo operaciją per Atlantą.
Realybė buvo kitokia.
Maždaug 59 tonos aukso buvo parduotos Niujorke, o lygiavertis kiekis nupirktas Londone.
Taigi šiai daliai nereikėjo fiziškai kirsti Atlanto.
Dar daugiau kaip 27 tonos buvo fiziškai perkeltos iš JAV ir Kanados į Nyderlanduose esančią Zeisto saugyklą.
Tuo pat metu panašus kiekis tinkamus tarptautinius standartus atitinkančio aukso iš Zeisto buvo nugabentas į Londoną.
Tokiu būdu DNB galėjo perskirstyti rezervą efektyviau ir sumažinti sudėtingo fizinio aukso transportavimo mastą.
Kodėl nebuvo galima tiesiog palikti aukso Niujorke?
Problema nėra ta, kad Niujorko saugykla būtų laikoma nesaugia.
Federalinio rezervo banko aukso saugykla Niujorke yra viena svarbiausių tokio tipo saugyklų pasaulyje.
Nyderlandų argumentas kitoks.
DNB nori turėti didesnę rezervų dalį ten, kur krizės atveju ją būtų galima panaudoti kuo greičiau.
Banko teigimu, Anglijos banke laikomas auksas atitinka šiuolaikinius tarptautinius prekybos standartus ir yra vienas lengviausiai realizuojamų pasaulyje.
Niujorke ir Otavoje laikomas rezervas tokioje situacijoje nebūtų panaudojamas taip greitai ir tiesiogiai.
Todėl Londonas tampa savotišku aukso likvidumo centru.
Ar tai reiškia nepasitikėjimą JAV?
Tai bene labiausiai intriguojantis klausimas.
Oficialiame DNB pranešime nėra teigiama, kad Nyderlandai nepasitiki JAV ar kad jų auksui Amerikoje kilo tiesioginė grėsmė.
Bankas kalba apie rizikos paskirstymą, geopolitinį nestabilumą ir pasirengimą krizėms.
Vis dėlto sprendimas priimtas tuo metu, kai transatlantiniai santykiai išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Europoje jau kurį laiką vyksta diskusijos, ar didelius nacionalinio aukso kiekius saugu ir tikslinga laikyti už Atlanto.
Tačiau vien iš Nyderlandų sprendimo daryti išvadą, kad Amsterdamas „bėga iš Amerikos“, būtų klaidinga.
Po operacijos Niujorke vis dar saugoma 18,5 proc. viso Nyderlandų aukso.
Tai – daugiau kaip šimtas tonų.
Nyderlandai nėra vieninteliai
Dar viena detalė šiai istorijai suteikia platesnį kontekstą.
2026 metais savo aukso rezervų struktūrą pakeitė ir Prancūzija.
Ji iš Niujorko išėmė ten laikytą centrinio banko aukso rezervą.
Vokietijoje ir Italijoje taip pat kilo politinių diskusijų dėl JAV saugomų nacionalinių aukso atsargų.
Tačiau Vokietijos centrinio banko vadovas yra gynęs sprendimą dalį rezervų ir toliau laikyti Niujorke.
Tai rodo, kad Europoje nėra vieningos pozicijos.
Vienos valstybės nori didesnės tiesioginės rezervų kontrolės, kitos mano, kad aukso laikymas keliuose svarbiausiuose pasaulio finansų centruose kaip tik sumažina riziką.
Kodėl valstybės apskritai laiko auksą užsienyje?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti logiška visą valstybės auksą laikyti savo teritorijoje.
Tačiau centrinių bankų pasaulyje geografija turi kitą reikšmę.
Jeigu auksas saugomas Londone arba Niujorke – dviejuose svarbiausiuose pasaulio aukso centruose – krizės metu jį galima lengviau panaudoti tarptautiniuose sandoriuose.
Kartais net nereikia fiziškai pervežti nė vieno luito.
Pasikeičia tik jo savininkas saugyklos apskaitoje.
Būtent todėl Nyderlandai aukso negrąžino vien į savo šalį.
Didelę jo dalį jie nukreipė į Londoną.
Viena frazė paaiškina beveik visą operaciją
DNB oficialiame paaiškinime yra labai svarbi mintis.
Auksas laikomas priemone apsisaugoti nuo ekstremalių sisteminių rizikų.
Paprastai tariant, kalbama ne apie eilinį ekonomikos sulėtėjimą ar akcijų rinkos kritimą.
Aukso rezervas tampa ypač svarbus tada, kai kyla problemų pačiai finansų sistemos veiklai ir pasitikėjimui.
Būtent todėl valstybės jo atsisakyti neskuba net tada, kai kasdienėje ekonomikoje aukso luitais niekas neatsiskaito.
Tai tam tikras paskutinės instancijos rezervas.
Ar pasaulis iš tiesų ruošiasi „blogiausiam“?
Toks teiginys būtų per stiprus.
Nyderlandų centrinis bankas nepaskelbė turintis informacijos apie artėjančią finansinę katastrofą, karą ar kitą konkretų įvykį.
Tačiau jo veiksmai rodo kitą svarbų dalyką.
Didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui net centriniai bankai peržiūri scenarijus, kurie dar prieš kelerius metus galėjo atrodyti mažai tikėtini.
Nyderlandai nori, kad jų daugiau nei 72 mlrd. eurų vertės aukso rezervas būtų geografiškai geriau paskirstytas ir krizės metu lengviau pasiekiamas.
Tam buvo perkelta daugiau nei 10 mlrd. eurų vertės jo dalis.
Tai nėra signalas, kad katastrofa neišvengiama. Tačiau faktas, kad vienas svarbiausių Europos centrinių bankų oficialiai kalba apie pasirengimą „rimtoms krizėms“ ir „ekstremalioms sisteminėms rizikoms“, puikiai parodo, kaip stipriai per pastaruosius metus pasikeitė pasaulio ekonominis ir geopolitinis klimatas.
