Aidas Užkuraitis
Įsivaizduokite gana įprastą situaciją: pro jūsų namus eina nepažįstamas žmogus, trumpam sustoja, išsitraukia telefoną ir nukreipia kamerą tiesiai į pastatą. Po kelių sekundžių jis nueina, o jums lieka vienas klausimas – kodėl buvo fotografuojami būtent mano namai?
Pirmoji reakcija gali būti nerimas, tačiau vien fotografavimo faktas dar nereiškia nei nusikaltimo, nei privatumo pažeidimo.
Situacija gali visiškai pasikeisti vėliau.
Jeigu namo nuotrauka atsiduria internete kartu su tiksliu adresu, savininko vardu ar kita informacija, leidžiančia nustatyti konkretų žmogų ir jo gyvenamąją vietą, gali atsirasti gerokai rimtesnių privatumo ir asmens duomenų apsaugos klausimų.
Todėl svarbiausia gali būti ne tai, kad kažkas paspaudė fotografavimo mygtuką, o tai, kas su tuo vaizdu nutiko po kelių minučių ar dienų.
Fotografuoti pastatą savaime nėra draudžiama
Telefoną su kamera šiandien kišenėje turi praktiškai kiekvienas.
Žmonės fotografuoja architektūrą, gatves, automobilius, kraštovaizdį ar tiesiog įdomiai atrodančius pastatus. Todėl faktas, kad į kadrą pateko privatus gyvenamasis namas, savaime dar neleidžia teigti, jog pažeistos jo savininko teisės.
Vertinant konkrečią situaciją svarbios aplinkybės.
Ar žmogus fotografavo iš viešai prieinamos vietos? Ar nuotraukoje matomas tik pastato fasadas? Ar buvo stengiamasi užfiksuoti tai, ko praeivis įprastai nematytų? Ar kadre atsirado žmonių? Ir galiausiai – kokiu tikslu nuotrauka panaudota?
Būtent šios detalės gali nulemti, ar kalbame apie paprastą gatvės fotografiją, ar jau apie galimą privatumo problemą.
Situacija keičiasi, kai atsiranda papildoma informacija
Pats namas nebūtinai yra asmens duomuo.
Tačiau situacija gali pasikeisti, jeigu pastato nuotrauka susiejama su informacija, leidžiančia identifikuoti konkretų žmogų.
Pavyzdžiui, prie nuotraukos gali būti nurodytas tikslus adresas, savininko vardas ar kita informacija.
Atskirai paimtos detalės gali atrodyti nereikšmingos. Tačiau jas sujungus kartais galima susidaryti gana tikslų vaizdą apie žmogų ir jo gyvenamąją vietą.
Šiuolaikiniame internete tai tampa vis aktualesne problema, nes informaciją galima surinkti iš daugybės skirtingų viešų šaltinių.
Nuotrauka internete – jau kita istorija
Tarkime, po kelių dienų socialiniame tinkle aptinkate savo namo nuotrauką.
Vien tai dar automatiškai nereiškia, kad turinys paskelbtas neteisėtai.
Tačiau jeigu kartu pateikiama informacija apie jus, jūsų gyvenamąją vietą ar privatų gyvenimą, situaciją verta vertinti atidžiau.
Svarbus tampa ir publikavimo tikslas.
Viena yra panaudoti pastato nuotrauką pasakojant apie miesto architektūrą. Visai kas kita – sąmoningai viešinti konkretaus žmogaus gyvenamąją vietą ir papildomą asmeninę informaciją.
Todėl nėra vienos taisyklės, pagal kurią būtų galima pasakyti, kad kiekviena internete paskelbta namo nuotrauka yra teisėta arba neteisėta.
Reikia vertinti visą kontekstą.
Vieša informacija gali būti sujungiama
Yra dar viena priežastis, kodėl privatumo klausimas tampa vis aktualesnis.
Lietuvos policija šiemet perspėjo, kad nusikaltėliai gali jungti skirtinguose šaltiniuose esančius duomenis ir taip kurti gerokai išsamesnį žmogaus profilį.
Vardas, adresas ar viešai paskelbta nuotrauka atskirai gali neatrodyti itin jautrūs.
Tačiau prie jų pridėjus socialinių tinklų įrašus ir kitą viešai prieinamą informaciją galima sužinoti gerokai daugiau, nei pats žmogus ketino atskleisti.
Todėl specialistai nuolat primena atsakingai vertinti, kokią informaciją apie save ir savo aplinką skelbiame viešai.
Ypač verta pagalvoti prieš realiu laiku skelbiant informaciją, kad namai ilgesnį laiką bus tušti.
O kaip „Google Street View“?
Čia atsiranda dar vienas įdomus paradoksas.
Milijonai gyvenamųjų namų jau seniai matomi internete per žemėlapių paslaugas.
Šiemet Lietuvos gatvėse vėl renkami nauji „Google Street View“ vaizdai.
Žmonių veidai ir automobilių valstybiniai numeriai tokiuose vaizduose automatiškai suliejami, tačiau gyvenamųjų namų fasadai paprastai išlieka matomi.
Gyventojai, kurie nenori, kad jų namas būtų aiškiai rodomas „Street View“, gali prašyti jo vaizdą sulieti.
Tačiau čia yra svarbi detalė – prieš priimant tokį sprendimą verta gerai pagalvoti, nes patvirtintas suliejimas yra nuolatinis.
Ką daryti radus savo namo nuotrauką internete?
Pirmiausia svarbu nepanikuoti ir įvertinti kontekstą.
Reikėtų pasižiūrėti, kas nuotrauką paskelbė, kokia informacija pateikiama kartu ir kokiu tikslu ji naudojama.
Jeigu manote, kad viešinama jūsų privati ar identifikuojanti informacija ir dėl to pažeidžiamos jūsų teisės, galima kreiptis į turinio autorių ar platformą ir prašyti turinį pašalinti.
Kai situacija susijusi su galimai netinkamu asmens duomenų naudojimu, Lietuvoje šiuos klausimus prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Jeigu yra pagrįstų požymių, kad informacija naudojama nusikalstamais tikslais ar kyla reali grėsmė, reikėtų kreiptis į policiją.
Vienas žmogus su telefonu dar nėra pavojaus signalas
Svarbu neperlenkti lazdos.
Nepagrįsta būtų kiekvieną žmogų, nufotografavusį namą, laikyti potencialiu nusikaltėliu.
Didžiąją dalį laiko paaiškinimas gali būti visiškai nekaltas.
Tačiau skaitmeniniame pasaulyje nuotrauka nebėra vien nuotrauka.
Ji gali būti susieta su adresu, vardu, socialinio tinklo paskyra ir daugybe kitų viešai prieinamų duomenų.
Todėl pamačius žmogų fotografuojant jūsų namą svarbiausias klausimas nebūtinai yra „kodėl jis fotografuoja?“. Kur kas svarbiau – kur ši nuotrauka gali atsidurti ir kokia informacija bus paskelbta kartu su ja.
Būtent šioje vietoje paprasta gatvės fotografija gali virsti jau visai kitu – privatumo – klausimu.
