Kai Ukrainos kovos su korupcija tyrėjai rugpjūčio 19-ąją paviešino naują porciją įtakingų valdžios pareigūnų pokalbių įrašų, labiausiai pribloškė jų įžūlumas, rašo „The Economist“.
„Jis sako, kad kova su korupcija nėra teisingiausias požiūris. Korupciją reikia susisteminti ir kontroliuoti“, – viename iš perimtų įrašų girdimas Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojos Irynos Mudros balsas. Ji kalba apie kažkokį neįvardytą asmenį.
Neskaidrios schemos skubiai stumiamos pirmyn, nes „kažkas ten, viršuje, nekantriai trypia kojytėmis“. Bankininkai, iš pradžių nenorėję nė girdėti apie įstatymų pažeidimus, sulaukę aukštų pareigūnų dėmesio virsta „geručiais… besiglaustančiais tarsi maži kačiukai“.
Korupcija – kasdienybės dalis?
Korupcija Ukrainoje jau traktuojama ne kaip kažkoks išskirtinis skandalas, o kaip įprasta darbo tvarka. Šie įrašai vargu ar galėjo pasirodyti blogesniu metu: Rusija intensyvina žiaurią oro atakų kampaniją, o Ukrainos prezidentas susiduria su iki šiol rimčiausiu iššūkiu, mestu jo lyderystei – ir už tai atsakingas žmogus, kadaise priklausęs artimiausiai jo komandai.

Liepą po konflikto su aukščiausiais kariuomenės generolais atleistas dabar jau buvęs gynybos ministras Mychailo Fedorovas antikorupcijos tyrimo paskelbimo išvakarėse pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame metė iššūkį V. Zelenskiui surengti rinkimus.
Ir tai negalėjo būti kažkoks atsitiktinumas. Tiek vaizdo įrašas, tiek tyrimo išvados visuomenę pasiekė prieš pat parlamentui balsuojant dėl M. Fedorovo įpėdinio Jevhenijaus Chmaros paskyrimo (jo kandidatūrai pritarta užtikrintu rezultatu 312 ir 2).
Ko siekia Fedorovas?
Devynių minučių trukmės kreipimesi M. Fedorovas kritikavo šalies lyderius dėl kompetencijos stokos ir korupcijos, taip pat paragino surengti rinkimus ir taip perkrauti sistemą. Kol kas jo žodžiai ukrainiečiams didelio įspūdžio nepadarė – dauguma palaiko V. Zelenskio atsaką, esą, karo metu surengti rinkimai Ukrainai prilygtų „cunamiui“.
Tik M. Fedorovas sulaužė iki tol galiojusį tabu ir pastiprino kai kurių valdžios sluoksnių nuojautą, kad artėja metas, kai teks atsakyti už savo veiksmus.
Tyrimai sutelkti į dvi tarpusavyje susijusias operacijas kodiniais pavadinimais „Forestas Gumpas“ ir „Femida“. Tyrėjų teigimu, prezidento kanceliarijos darbuotojai vykdė pinigų plovimo schemą tam, kad surinktų150 mln. grivinų (apie 3,4 mln. JAV dolerių) užstatą Hermanui Haluščenkai – buvusiam teisingumo ministrui, kuriam kaltinimai pareikšti ankstesnėje korupcijos byloje.
Pasirodo, pareigūnai įsilaužė į valstybinį registrą, perėmė kelių bendrovių nuosavybės kontrolę, o vėliau jomis pasinaudojo reikiamai pinigų sumai surinkti. Šaltinių iš Ukrainos nacionalinio banko teigimu, 2023 metais nacionalizuoto, o anksčiau Rusijos savininkams priklausiusio, „Sense Bank“ aukščiausio rango vadovai sąmoningai išjungė pinigų plovimo prevencijos programinę įrangą, taip leisdami įvykti šiems sandoriams.
Galingas triumviratas
Šie tyrimai – tikras galvos skausmas prezidento kanceliarijos vadovui Kyrylo Budanovui, tiesioginiam I. Mudros viršininkui. Neatrodė, kad K. Budanovui ir i I. Mudrai H. Haluščenkos paleidimas būtų akivaizdžiai naudingas – pastarasis netgi buvo laikomas konkurentu. H. Haluščenka kalėjime jau praleido kelis mėnesius, o žiniasklaidoje netgi buvo pasirodę pranešimų, esą, jis ketina bendradarbiauti su tyrėjais.

Ukrainos kovos su korupcija institucijos – tyrėjų (NABU), prokurorų (SAPO) ir specializuoto teismo (VAKS) triumviratas – pastaraisiais metais virto galinga nepriklausoma jėga. 2025 metų liepą, kai jos itin susidomėjo artimiausios prezidento aplinkos žmonėmis, V. Zelenskis pamėgino jas paversti lengviau kontroliuojamoms institucijoms, tačiau jo padaryti jam nepavyko.
Protestai privertė V. Zelenskį persigalvoti ir atsitraukti. Tačiau spaudimas nesiliovė – ypač jis buvo nukreiptas į kietakaktį SAPO vadovą Oleksandrą Klymenką. Paskelbti įrašai leidžia daryti išvadą, kad O. Klymenkos buvo itin prisibijoma, o I. Mudra, regis, nemenkai nerimavo dėl galimos antrosios jo kadencijos: „Jis įsitvirtins antrai kadencijai, dar septyneriems metams, ir mums visiems bus šakės – sakau jums.“
Šalininkai džiūgauja, kad šalies kovos su korupcija institucijos sustiprėjo ir tapo atsvara centralizuotai V. Zelenskio prezidentinei valdžiai. Parlamentas, ministrų kabinetas ir opozicija yra silpni. Visgi yra ir nerimaujančiųjų, kad šie kovotojai su korupcija pasijuto visagaliai ir dabar sprendžia, kada ir kaip destabilizuoti valdžią.
„Tarsi paralelinė vyriausybė“
„Jie tarsi kažkokia paralelinė vyriausybė“, – skundžiasi vienas aukšto rango pareigūnas. Net ir NABU artimi žmonės sutinka, kad agentūra tampa vis labiau politizuota, ir pažymi, jog nebuvo jokios objektyvios su tyrimu susijusios priežasties įrašus paviešinti būtent tą dieną, kai buvo balsuojama dėl M. Fedorovo įpėdinio.
„Įstatymas suteikė jiems prieigą prie pačių privačiausių politikos užkulisių ir žmonių gyvenimo akimirkų. Didžiausias pavojus tas, kad ši prieiga gali tapti politiniu ginklu“, – sako buvęs detektyvas.
Artimiausiomis savaitėmis politinė kova veikiausiai dar labiau paaštrės. „Atėjus spaliui, taps šalčiau, ir visos problemos užgrius vienu metu“, – sako aukšto rango pareigūnas.
„Nemažai svarbiausių žmonių čia yra idiotai, ir daugelis tai supranta“, – pridūrė jis. Pasak jo, prezidentas tebėra nusiteikęs optimistiškai ir užtikrintai, tačiau jau „pradėjo suprasti“, kad padėtis blogėja.
Ukraina penktąją karo žiemą pasitiks daug pažeidžiamesnė nei prieš metus – Kyjivui stinga oro gynybos raketų, o Rusija tik dar intensyvina atakas prieš infrastruktūrą ir civilinius verslus.
Pastaruoju metu Rusijai ėmus taikytis į civilinius laivus, Ukrainai teko uždaryti giliavandenius uostus – ir kaip tik tuo metu, kai šaliai reikia eksportuoti derlių.
Jei diplomatinėmis pastangomis atnaujinti laivybos nepavyks, nuostoliai ekonomikai gali siekti 10–12 mlrd. dolerių – beveik 5 proc. BVP.
Rugpjūčio 22-ąją surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis informavo, kad dėl nenumatytų išlaidų gynybos biudžete susidarė 27 mlrd. dolerių trūkumas. Vargu ar šis trūkumas prezidentui buvo naujiena. Gali būti, kad jį pagarsino siekdamas sumenkinti M. Fedorovo nuopelnus dirbant gynybos ministro poste.
Iki atleidimo M. Fedorovas buvo ištikimas V. Zelenskio bendražygis, tačiau jo vaizdo įrašas aiškiai parodė, kad dabar jis – varžovas. Prezidento kanceliarija jo grėsmę vertina rimtai.
Neskelbta apklausa, su kurios rezultatais susipažino „The Economist“ ir kuri buvo atlikta prieš pat tyrimų paviešinimą bei M. Fedorovo vaizdo įrašą, parodė, kad hipotetiniuose prezidento rinkimuose 35-erių politikas su 16 proc. balsų užimtų trečią vietą. V. Zelenskis šioje apklausoje pirmauja – jį prezidentu mato 21 proc. respondentų. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas surinko 18 proc., o K. Budanovas su 8 proc. liko ketvirtas. Kol kas šie skaičiai tėra hipotetiniai: karo metu rinkimai būtų neteisėti, be to, ukrainiečiai jų nenori. Tik jei politinis chaosas tęsis, tai gali pasikeisti.
M. Fedorovas kol kas nepaskelbė kandidatuosiantis į prezidentus. Jo bendražygiai teigia, kad politinę veiklą jis ketina derinti su darbu gynybos sektoriuje, galbūt įsteigti investicijų į gynybą fondą.
Šeštadienį susitikęs su žurnalistais buvęs M. Fedorovo vadovas kalbėjo su apgailestavimu. „Aš nuoširdžiai labai palankiai vertinau ir tebevertinu Mychailą“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė manantis, kad M. Fedorovas įsivėlė „ne ten, kur reikėtų“.
Daugelis ukrainiečių tą patį galėtų pasakyti apie nemažą dalį šalies politinio elito.




