Praėjus mėnesiui po skaudžios netekties žuvusios 19-metės tėtis G. Kaukas „Facebook“ tinkle parašė atvirą ir jautrią žinutę dukros pažįstamiems bei visiems, kuriuos palietė ši nelaimė.
Savo įraše jis apmąstė, kaip įvairios religijos ir tradicijos aiškina sielos likimą po mirties.
Kreipėsi į žmones
Pastebėjęs, kad nepaisant kultūrinių skirtumų visos tikybos akcentuoja tuos pačius esminius dalykus, tėtis pakvietė visuomenę nelikti abejingai: tiesti pagalbos ranką esantiems bėdoje, puoselėti atjautą ir gerais darbais tęsti tragiškai išėjusios merginos pradėtą šviesų kelią.
„Šiandien yra 30 dienų, kai atsisveikinome su Anastasija. Skirtingos religijos ir tradicijos labai įvairiai aiškina, kas vyksta žmogaus sielai po mirties. Vienos kalba apie sielos kelionę, kitos – apie laukimą, apsivalymą, atgimimą ar perėjimą į kitą būties lygmenį. Skiriasi ir laikas, ir apeigos, ir pats pomirtinio gyvenimo supratimas.
Tačiau vienas dalykas stebėtinai dažnai kartojasi skirtinguose tikėjimuose ir kultūrose – geri darbai mirusio žmogaus vardu. Malda. Pagalba kitam. Auka tam, kam jos reikia. Atjauta. Geras žodis. Pasodintas medis. Pamaitintas gyvūnas. Paguostas žmogus. Bet koks mažas veiksmas, kuriuo pasaulyje atsiranda daugiau gėrio.
Tai nesugrąžins Anastasijos. Ji jau išėjo. Tačiau meilės ryšys dėl mirties nebūtinai nutrūksta. Meilė tęsiasi per tai, ką darome, kaip gyvename ir kiek gėrio sukuriame. Todėl norime paprašyti: padarykite gerą darbą Anastasijos vardu. Jis gali būti visai mažas ir apie jį nebūtina niekam pasakoti. Tiesiog padėkite tam, kam šiandien reikia pagalbos. Parodykite daugiau kantrybės. Apkabinkite artimą žmogų. Paaukokite. Atleiskite. Pasirūpinkite tuo, kas liko vienas.
Tegul kiekvienas toks geras darbas tampa maža Anastasijos šviesos dalele šiame pasaulyje.
Anastasijos sugrąžinti negalime, bet galime padaryti taip, kad dėl jos gyvenimo pasaulis taptų bent šiek tiek geresnis. Ačiū“, – rašė merginos tėtis.




