Tomas L.
Agurkai dažnai atrodo kaprizingi: žydi, mezga užuomazgas, bet derlius vis tiek nedžiugina. Vieni vaisiai auga kreivi, kiti lieka smulkūs, dalis užuomazgų pagelsta ir nukrenta. Tada daržininkai ima kaltinti sėklas, orą, žemę ar net netinkamą veislę.
Tačiau problema ne visada slypi ten, kur jos ieškome. Kartais agurkams tiesiog trūksta vieno svarbaus mikroelemento — boro. Būtent dėl jo trūkumo augalai gali prasčiau megzti vaisius, užuomazgos ima kristi, o derlius būna gerokai mažesnis, nei tikėtasi.
Yra paprastas būdas padėti agurkams aktyvaus žydėjimo metu: boro rūgšties tirpalas, naudojamas purškimui per lapus. Ši priemonė ypač aktuali birželį, kai agurkai pradeda masiškai žydėti ir formuoti būsimą derlių.
Kodėl birželis agurkams toks svarbus?
Birželis — vienas svarbiausių mėnesių agurkų lysvėje. Tuo metu augalai ne tik auga, bet ir pradeda intensyviai žydėti, megzti pirmuosius vaisius bei kaupti jėgas tolimesniam derėjimui.
Jeigu šiuo metu agurkams trūksta maistinių medžiagų, tai greitai matosi: žiedų gali būti daug, bet užuomazgos krenta, vaisiai vystosi lėtai, atsiranda deformacijų. Kartais pats krūmas atrodo visai neblogai, tačiau derlius vis tiek būna silpnas.
Boras augalams reikalingas nedideliais kiekiais, bet jo reikšmė labai didelė. Jis padeda geriau formuotis žiedams, palaiko užuomazgų vystymąsi ir prisideda prie normalaus vaisių augimo.
Kas nutinka, kai agurkams trūksta boro?
Boro trūkumas gali būti klastingas, nes iš pirmo žvilgsnio agurkai nebūtinai atrodo labai sergantys. Lapai gali būti žali, stiebai tvirti, žiedų netrūksta. Tačiau derlius vis tiek nuvilia.
Dažniausi požymiai:
- užuomazgos gelsta ir nukrenta;
- vaisiai auga kreivi;
- agurkai būna smulkesni nei įprastai;
- dalis vaisių formuojasi netaisyklingai;
- derlius bręsta lėčiau;
- agurkai gali būti vandeningi, kartesni arba tuščiaviduriai viduje.
Boras taip pat susijęs su cukrų judėjimu augalo audiniuose. Dėl to jis svarbus ne tik vaisių kiekiui, bet ir jų kokybei — skoniui, sultingumui bei tvirtumui.
Paprastas tirpalas agurkams
Šiai priemonei nereikia brangių trąšų. Pakanka boro rūgšties, kurios galima rasti sodo prekių vietose, kai kuriose ūkinių prekių parduotuvėse arba vaistinėse.
Jums reikės:
- 1 arbatinio šaukštelio boro rūgšties;
- nedidelio kiekio karšto vandens;
- 10 litrų nusistovėjusio vandens.
Vienas arbatinis šaukštelis paprastai atitinka maždaug 2–3 gramus boro rūgšties.
Kaip paruošti tirpalą?
Pirmiausia boro rūgštį reikia ištirpinti nedideliame kiekyje karšto vandens. Tai svarbu, nes šaltame vandenyje ji tirpsta prasčiau.
Kai milteliai visiškai ištirpsta, gautą koncentratą supilkite į kibirą su 10 litrų vandens ir gerai išmaišykite.
Tirpalas paruoštas naudoti.
Kaip naudoti šią priemonę?
Svarbiausia klaida — šį tirpalą pilti po šaknimis. Boro rūgšties tirpalas agurkams šiuo atveju naudojamas ne laistymui, o purškimui per lapus.
Apipurkškite agurkų lapus ir stiebus smulkia dulksna. Geriausia tai daryti anksti ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės. Purškiant per karštį, ant lapų likę lašai gali sukelti nudegimus.
Kiek kartų purkšti?
Dažniausiai pakanka dviejų purškimų birželį.
Pirmą kartą agurkus galima purkšti tada, kai pasirodo pirmieji žiedai. Antrą kartą — po 10–12 dienų.
Tokio kiekio dažniausiai užtenka tam laikotarpiui, kai augalas aktyviai žydi ir formuoja užuomazgas. Persistengti nereikia: mikroelementai naudingi tik tada, kai naudojami saikingai.
Kodėl būtent purškimas per lapus?
Purškiant per lapus, augalas mikroelementus pasisavina greičiau. Tai ypač svarbu tada, kai reikia greitos pagalbos žydėjimo ir užuomazgų formavimosi metu.
Jei boro trūksta būtent šiuo momentu, agurkai gali prarasti dalį derliaus dar jam nespėjus užaugti. Todėl laiku atliktas purškimas gali būti daug naudingesnis nei pavėluotas tręšimas po kelių savaičių.
Ar boro rūgštis pakeičia kitas trąšas?
Ne. Boro rūgštis nėra universali trąša, kuri pakeistų visą agurkų priežiūrą.
Agurkams vis tiek reikia:
- derlingos žemės;
- pakankamai azoto augimo pradžioje;
- kalio gausaus derėjimo metu;
- šilto vandens;
- reguliaraus laistymo;
- gero vėdinimo šiltnamyje;
- apsaugos nuo ligų ir kenkėjų.
Tačiau boro rūgšties purškimas gali būti ta priemonė, kuri labai pastebimai pagerina užuomazgų laikymąsi ir vaisių formavimąsi.
Kada ši priemonė ypač tinka?
Šį purškimą verta išbandyti, jeigu:
- agurkai gausiai žydi, bet derliaus mažai;
- užuomazgos gelsta ir krenta;
- vaisiai auga kreivi;
- agurkai būna smulkūs;
- krūmai atrodo sveiki, bet derėjimas silpnas;
- norite pastiprinti agurkus birželio pradžioje ar viduryje.
Tai paprasta, pigi ir nesudėtinga priemonė, kurią daug daržininkų vertina būtent dėl gero kainos ir rezultato santykio.
Ko nepamiršti, kad derlius būtų dar geresnis?
Vien purškimo nepakaks, jei agurkai kentės nuo sausros, šalčio ar prastos dirvos. Birželį verta ypač atidžiai stebėti kelis dalykus.
Agurkus laistykite tik šiltu, nusistovėjusiu vandeniu. Šaltas vanduo iš žarnos gali sukelti stresą šaknims ir paskatinti ligas.
Nepilkite vandens ant lapų, ypač vakare, jei šiltnamis prastai vėdinamas. Drėgni lapai ir šilta aplinka — palanki terpė grybinėms ligoms.
Taip pat verta mulčiuoti dirvą. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų ir sumažina poreikį dažnai purenti žemę.
Reguliariai tikrinkite, ar nėra amarų, voratinklinių erkių ir kitų kenkėjų. Jie gali labai greitai nusilpninti agurkus, ypač per karščius.
Svarbi pastaba dėl saugumo
Boro rūgštį naudokite tiksliai pagal nurodytą kiekį. Daugiau nereiškia geriau. Per didelė koncentracija gali pakenkti lapams ir pačiam augalui.
Taip pat nepurkškite ką tik palaistytų, perkaitusių ar saulėje stovinčių augalų. Geriausias laikas — ramus rytas arba vakaras.
