Aidas Užkuraitis
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip dar vienas Donaldo Trumpo pomėgio dideliems ir prabangiems projektams pavyzdys. Tačiau Baltųjų rūmų teritorijoje vykstančios statybos slepia gerokai daugiau nei milžinišką pokylių salę.
Po žeme numatoma moderni saugumo infrastruktūra, o visa Baltųjų rūmų teritorijos pertvarka, remiantis žiniasklaidos išnagrinėtais dokumentais, gali kainuoti daugiau kaip 900 mln. JAV dolerių.
Tačiau didžiausias skandalas kilo net ne dėl kainos.
Amerikoje vyksta rimtas teisinis ginčas, ar prezidentas apskritai gali taip smarkiai pertvarkyti vieną svarbiausių šalies istorinių pastatų negavęs aiškaus Kongreso pritarimo.
Viskas prasidėjo nuo 200 milijonų – dabar skaičiai pribloškia
Kai Donaldas Trumpas pirmą kartą paskelbė apie naujos Baltųjų rūmų pokylių salės statybą, projekto kaina buvo vertinama maždaug 200 mln. dolerių.
Vėliau skaičius pradėjo augti.
Buvo kalbama apie 300 mln., o dabar pati pokylių salės ir su ja susijusio komplekso projekto kaina siejama su maždaug 400 mln. dolerių.
Tačiau net ir tai nėra visa istorija.
„The Washington Post“ išanalizuoti dokumentai parodė, kad kartu su kitais Baltųjų rūmų teritorijoje numatytais projektais bendra planuojamų darbų vertė gali viršyti 900 mln. dolerių.
Viena detalė keičia visą istoriją: tai nėra tik pokylių salė
Didžiulė salė yra tik matomiausia projekto dalis.
Po ja kuriama saugumo infrastruktūra.
Baltųjų rūmų administracija teigia, kad antžeminės ir požeminės komplekso dalys yra glaudžiai susijusios.
Tai svarbu, nes būtent nacionalinio saugumo argumentas tapo vienu pagrindinių administracijos ginklų teismuose ginant projektą.
Trumpas pats šį objektą jau yra vadinęs ne tik pokylių sale, bet ir kariniu kompleksu.
Po žeme planuojama tai, ko turistai niekada nepamatys
Didžioji dalis informacijos apie požeminę infrastruktūrą dėl suprantamų priežasčių nėra viešinama.
Žinoma, kad komplekse numatytos prezidento ir kitų aukščiausių pareigūnų apsaugai skirtos patalpos, medicininė infrastruktūra bei kitos ekstremalioms situacijoms pritaikytos erdvės.
Trumpas yra kalbėjęs ir apie kelių požeminių lygių kompleksą.
Tačiau išsamūs brėžiniai ir dalis techninės informacijos nėra viešai prieinami.
Tai reiškia, kad amerikiečiai gali niekada nesužinoti visko, kas iš tikrųjų bus įrengta po naujuoju pastatu.
Baltieji rūmai tokią paslaptį turėjo jau dešimtmečius
Požeminė infrastruktūra po prezidento rezidencija nėra visiškai naujas reiškinys.
Po Baltaisiais rūmais jau seniai veikia Prezidento nepaprastųjų situacijų operacijų centras – PEOC.
Jo istorija siekia Antrojo pasaulinio karo laikus.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ši infrastruktūra sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, kai krizės metu ja naudojosi aukščiausi JAV pareigūnai.
Naujojo projekto tikslas – modernizuoti Baltųjų rūmų saugumo infrastruktūrą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms grėsmėms.
8400 kvadratinių metrų – dydis, kuris pribloškė kritikus
Naujoji pokylių salė nėra nedidelis priestatas.
Jos plotas turėtų siekti maždaug 8400 kvadratinių metrų.
Kad atsirastų vietos tokiam statiniui, praėjusiais metais buvo nugriautas istorinis Baltųjų rūmų rytinis sparnas.
Būtent tai sukėlė didžiulį paveldo apsaugos organizacijų nepasitenkinimą.
Kritikų argumentas paprastas: Baltieji rūmai nėra asmeninis prezidento nekilnojamasis turtas, kurį kiekvienas valstybės vadovas gali perstatyti pagal savo skonį.
Trumpas nori palikti tai, kas liks ir po jo
Pats prezidentas neslepia, kad projektą vertina ir kaip savo palikimo dalį.
Trumpas ne kartą gyrė būsimo komplekso mastą ir teigė, kad tai bus išskirtinis objektas.
Baltuosiuose rūmuose iš tiesų jau seniai egzistuoja praktinė problema – trūksta didelės nuolatinės erdvės svarbiausiems valstybiniams renginiams.
Didelių priėmimų metu prezidento administracijoms tekdavo naudoti laikinus statinius.
Trumpas nusprendė šią problemą išspręsti gerokai radikaliau.
Tačiau štai kur prasideda 900 milijonų istorija
Pokylių salė nėra vienintelis Baltųjų rūmų teritorijoje planuojamas projektas.
Dokumentuose minimi ir kiti infrastruktūros darbai.
Tarp jų – naujas lankytojų saugumo patikros centras, sraigtasparnių aikštelės darbai, aplinkinių teritorijų pertvarkymas ir kiti modernizavimo projektai.
„The Washington Post“ išnagrinėti dokumentai rodo, kad visų suplanuotų darbų vertė gali siekti bent 927 mln. dolerių.
Svarbu pabrėžti: tai planuojamų projektų vertė. Tai nereiškia, kad visi šie pinigai jau išleisti.
Trumpas sakė viena – dokumentai atskleidė sudėtingesnį vaizdą
Pristatydamas pokylių salę Trumpas pabrėžė, kad jos statybą finansuos privatūs rėmėjai ir jis pats.
Baltieji rūmai dabar teigia, kad maždaug 400 mln. dolerių pokylių salės projektas finansuojamas privačiomis lėšomis.
Tačiau visos Baltųjų rūmų teritorijos pertvarkos finansavimo schema gerokai sudėtingesnė.
„The Washington Post“ skelbė, kad dalis lėšų surenkama iš kitų federalinių institucijų ir nukreipiama į Baltųjų rūmų priežiūrai naudojamą sąskaitą.
Todėl didžioji visos platesnės pertvarkos kainos dalis, laikraščio duomenimis, galiausiai gali būti finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais.
Ir tada prasidėjo tikrasis skandalas
Didžiausias klausimas tapo ne architektūra ir net ne pinigai.
Klausimas – kas turi teisę nuspręsti?
JAV Konstitucija suteikia Kongresui dideles galias sprendžiant, kaip naudojamos federalinės lėšos ir federalinis turtas.
Projekto kritikai teigia, kad tokio masto istorinio Baltųjų rūmų komplekso pakeitimams administracija turėjo gauti aiškų Kongreso pritarimą.
Trumpo administracija laikosi priešingos pozicijos.
Ji argumentuoja, kad prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios vadovas, turi teisę modernizuoti ir saugoti prezidento rezidenciją.
Teismas ištarė frazę, kuri apskriejo Ameriką
Ginčas pasiekė federalinius teismus.
Žemesnės instancijos teismai buvo apriboję antžemines statybas, o viename sprendime nuskambėjo labai aiški mintis:
kiekvienas prezidentas Baltuosiuose rūmuose yra laikinas gyventojas, o ne jų savininkas.
Tai tapo vienu stipriausių projekto kritikų argumentų.
Jeigu kiekvienas prezidentas galėtų savo nuožiūra radikaliai perstatyti Baltuosius rūmus, kyla klausimas, kur būtų tokios galios riba.
Rugpjūčio 31-oji viską apvertė
Ginčas galiausiai pasiekė JAV Aukščiausiąjį Teismą.
Rugpjūčio 31 dieną teismas 5 balsais prieš 4 leido Trumpo administracijai tęsti statybas, kol vyksta platesnis teisinis procesas.
Tačiau tai nėra galutinis sprendimas, kad visas projektas teisėtas.
Teismo dauguma daug dėmesio skyrė klausimui, ar ieškinį pateikusi paveldo apsaugos organizacija apskritai turi pakankamą teisinį pagrindą tokiai bylai.
Todėl pagrindinis konstitucinis ginčas niekur nedingo.
Net Aukščiausiojo Teismo pirmininkas stojo prieš daugumą
Balsavimas buvo neįprastai intriguojantis.
Konservatyvus Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas prisijungė prie trijų liberalių teisėjų ir nesutiko su daugumos sprendimu.
Savo atskiroje nuomonėje jis nurodė, kad statybos, jo vertinimu, greičiausiai vykdomos neteisėtai, nes Kongresas nėra priėmęs įstatymo, aiškiai leidžiančio statyti tokį objektą federalinėje teritorijoje.
Tai reiškia, kad net aukščiausiame JAV teisme nėra vieningo požiūrio į prezidento galias šioje istorijoje.
Statybininkai tuo metu nelaukia
Kol teisininkai ginčijasi, statybos juda į priekį.
Administracijos teismui pateiktais duomenimis, rugpjūčio viduryje visas projektas jau buvo maždaug 65 proc. baigtas.
Žiniasklaida skelbia, kad objekte dirba apie 250 žmonių, o darbai vyksta itin intensyviai.
Ir būtent čia projekto kritikai mato problemą.
Kuo daugiau bus pastatyta iki galutinio teismo sprendimo, tuo sudėtingiau praktiškai būtų grąžinti Baltųjų rūmų teritoriją į ankstesnę būklę.
O 900 milijonų gali būti dar ne pabaiga
Net įspūdinga suma nebūtinai reiškia galutinę projekto kainą.
Dokumentuose nurodyti projektai gali keistis, kai kurių gali būti atsisakyta, o kitų kaina gali išaugti.
Todėl šiuo metu tiksliau kalbėti ne apie galutinę 900 mln. dolerių sąskaitą, bet apie planuojamų darbų mastą, kurio vertė jau peržengė šią ribą.
Ir visa tai vyksta vienoje simboliškiausių vietų Jungtinėse Valstijose.
Bet Trumpui ir to negana
Baltųjų rūmų pertvarka yra tik dalis platesnės prezidento vizijos Vašingtonui.
Trumpas taip pat yra kalbėjęs apie kitų sostinės objektų pertvarkymą.
Vienas labiausiai dėmesį patraukusių sumanymų – milžiniška triumfo arka.
Projektas jau neoficialiai pramintas „Arc de Trump“.
Prezidentas yra užsiminęs, kad norėtų įspūdingo statinio, galinčio dydžiu pranokti garsiuosius analogus kitose pasaulio sostinėse.
Štai kodėl ši istorija yra gerokai didesnė už vieną salę
Iš pirmo žvilgsnio ginčas vyksta dėl pastato.
Iš tikrųjų jis paliečia daug svarbesnius klausimus.
Kas kontroliuoja vieną svarbiausių Amerikos istorinių objektų?
Kiek laisvės prezidentas turi keisti federalinį turtą?
Kada nacionalinio saugumo argumentas leidžia apeiti įprastą politinį procesą?
Ir galiausiai – kas už visa tai sumokės?
Aukščiausiasis Teismas leido statyboms tęstis.
Tačiau pagrindinis klausimas, sukėlęs visą skandalą, dar nėra galutinai išspręstas.
Todėl 900 mln. dolerių projektas gali tapti ne tik Donaldo Trumpo architektūriniu palikimu, bet ir svarbiu precedentu, nustatančiu, kiek toli gali siekti JAV prezidento galia.
