Premjero Mindaugo Sinkevičiaus šeima vėl atsidūrė viešojo dėmesio centre.
Šįkart klausimų kilo dėl jo žmonos Aistės Sinkevičienės karjeros Kauno rajono savivaldybėje ir darbo savivaldybės įsteigtame „Raudondvario dvare“.
Viešai paskelbti duomenys patraukė dėmesį dėl kelių priežasčių.
Skyriaus vedėjos pareigos, į kurias ji buvo perkelta be naujo konkurso.
3800 eurų siekusios mėnesio pajamos į rankas.
Ir darbas antroje savivaldybės sistemos įstaigoje, kurios interneto svetainėje jos pavardės tarp darbuotojų nebuvo galima rasti.
Premjeras į dalį kilusių klausimų atsako vienu žodžiu – „miskomunikacija“.
Tačiau visa istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Savivaldybėje pradėjo dirbti dar 2013 metais
Aistė Sinkevičienė Kauno rajono savivaldybėje pradėjo dirbti 2013 metais.
Tuometinis Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ją priėmė savo padėjėja.
Tai svarbi datos detalė, nes su Mindaugu Sinkevičiumi ji susituokė tik 2017 metais.
Pats premjeras pabrėžia, kad jo žmona savivaldybėje pradėjo dirbti ketveriais metais anksčiau nei pora susituokė.
M. Sinkevičius atmeta prielaidas, kad jis galėjo daryti įtaką žmonos karjerai.
Pasak jo, bandymas taip susieti įvykius yra klaidingas.
Sugrįžus po motinystės atostogų – naujas skyrius
Kitas svarbus etapas prasidėjo 2023 metais.
Po motinystės atostogų A. Sinkevičienė grįžo į Kauno rajono savivaldybę.
Tuo metu administracijoje buvo įsteigtas Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius.
A. Sinkevičienė dalyvavo konkurse į šio skyriaus vyresniosios specialistės pareigas ir jį laimėjo.
Taigi teiginys, kad ji apskritai į šį skyrių pateko be konkurso, nebūtų tikslus.
Tačiau netrukus situacija pasikeitė.
Po mėnesio – jau laikinoji vadovė
Praėjus maždaug mėnesiui A. Sinkevičienė tapo laikinąja naujojo skyriaus vedėja.
Dar po kurio laiko sekė kitas karjeros žingsnis.
2024 metų liepą ji tapo nuolatine Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja.
Šįkart naujas konkursas organizuotas nebuvo.
Būtent ši aplinkybė ir tapo vienu pagrindinių viešai keliamų klausimų.
Kauno rajono savivaldybė aiškino, kad A. Sinkevičienė į aukštesnes pareigas perkelta pagal Valstybės tarnybos įstatyme numatytą tvarką, įvertinus jos veiklą ir viršytus lūkesčius.
Pati A. Sinkevičienė taip pat tvirtino, kad procedūra buvo teisėta.
Todėl svarbu atskirti du dalykus: naujo konkurso į vedėjos vietą nebuvo, tačiau savivaldybė teigia, kad perkėlimas galėjo būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėmesį patraukė ir 3800 eurų suma
Dar daugiau diskusijų sukėlė A. Sinkevičienės pajamos.
TV3, remdamasi oficialiais duomenimis, skelbia, kad pernai jos vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 3800 eurų į rankas.
Tai maždaug 100 eurų daugiau, nei tuo metu uždirbo Kauno rajono meras V. Makūnas.
Tačiau čia yra svarbi detalė.
Visa ši suma nėra vien atlyginimas už skyriaus vedėjos darbą savivaldybėje.
TV3 duomenimis, maždaug ketvirtadalį pajamų A. Sinkevičienė gauna iš kitos darbovietės.
Tai – Kauno rajono savivaldybės įsteigtas „Raudondvario dvaras“.
Antroji darbovietė sukėlė dar daugiau klausimų
„Raudondvario dvare“ A. Sinkevičienė taip pat dirba viešųjų ryšių srityje.
Tačiau žurnalistams pradėjus domėtis jos veikla atsirado neįprasta aplinkybė.
Įstaigos interneto svetainėje nebuvo nurodyta nei jos pavardė, nei pareigos, nei kontaktinis telefono numeris.
Dar daugiau klausimų kilo tuomet, kai LRT žurnalistai paskambino į įstaigą.
Telefonu atsiliepusi darbuotoja apie tokią kolegę sakė nežinanti.
Būtent šis epizodas tapo viena garsiausiai aptarinėtų visos istorijos detalių.
Premjeras: tai „miskomunikacija“
M. Sinkevičius žmonos darbą gynė.
Jo teigimu, vien tai, kad į telefono skambutį atsakiusi darbuotoja nepaminėjo A. Sinkevičienės, nereiškia, jog ši įstaigoje nedirba ar neatlieka jai pavestų funkcijų.
Premjeras situaciją pavadino „miskomunikacija“.
Jo vertinimu, labai daug priklauso ir nuo to, kaip žurnalistas suformuluoja klausimą.
M. Sinkevičius taip pat teigė matantis manipuliavimo situacija požymių.
Tai yra premjero pateikiamas šio epizodo vertinimas.
Pati Sinkevičienė irgi pateikė savo versiją
Į viešai iškeltus klausimus anksčiau reagavo ir pati A. Sinkevičienė.
Ji tvirtino, kad informacija apie jos darbovietes bei pareigas niekada nebuvo slepiama ir yra nurodyta jos privačių interesų deklaracijoje.
Kalbėdama apie darbą „Raudondvario dvare“, A. Sinkevičienė aiškino, kad ją įdarbinusi tuometė įstaigos vadovė jos profesinius gebėjimus galėjo įvertinti iš ankstesnio bendro darbo.
Todėl pati A. Sinkevičienė atmeta įspūdį, kad jos darbas šioje įstaigoje būtų buvęs paslėptas.
Istorijoje svarbu nepainioti faktų ir klausimų
Viešojoje erdvėje ši istorija greitai virto diskusija apie galimą nepotizmą ir politinius ryšius.
Tačiau vien artimas ryšys su politiku savaime neįrodo, kad įdarbinimo procedūros buvo neteisėtos ar kad politikas darė įtaką konkrečiam sprendimui.
Šiuo metu viešai žinomi faktai yra konkretesni.
A. Sinkevičienė savivaldybėje dirba nuo 2013 metų.
2023 metais ji konkurso būdu tapo Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyresniąja specialiste.
Vėliau tapo laikinąja skyriaus vadove, o 2024 metų liepą be naujo konkurso buvo perkelta į nuolatines vedėjos pareigas.
Savivaldybė teigia, kad toks perkėlimas buvo teisėtas.
Be to, A. Sinkevičienė dirba ir „Raudondvario dvare“.
Kodėl istorija sulaukė tiek dėmesio?
Problemos centre atsiduria ne vien konkretaus žmogaus atlyginimas ar pareigų pavadinimas.
Kalbama apie viešąjį sektorių.
Savivaldybės finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais, todėl visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti, kaip žmonės patenka į vadovaujamas pareigas, kaip nustatomas jų atlyginimas ir kokias funkcijas jie atlieka.
Kai kalbama apie šalies ministro pirmininko šeimos narį, visuomenės dėmesys natūraliai tampa dar didesnis.
Tačiau kartu svarbu neperžengti ribos tarp pagrįstų klausimų ir neįrodytų kaltinimų.
Atsakymų pateikta, bet diskusija nesibaigė
Premjeras savo poziciją išsakė.
A. Sinkevičienė taip pat paaiškino savo darbo aplinkybes.
Kauno rajono savivaldybė teigia, kad perkėlimas į vadovaujamas pareigas buvo atliktas pagal galiojančius teisės aktus.
Tačiau viešojoje erdvėje klausimų išliko.
Didžiausi jų – ne apie tai, ar A. Sinkevičienė apskritai dirba.
Klausimai kyla dėl karjeros procedūrų, dviejų darboviečių, atlyginimo ir skaidrumo.
Todėl 3800 eurų suma šioje istorijoje tapo tik labiausiai matomu skaičiumi. Kur kas svarbesnė diskusija vyksta dėl to, kaip viešajame sektoriuje priimami sprendimai ir kiek aiškiai jie turi būti paaiškinti visuomenei.




