Tomas L.
Gali iš esmės pakeisti darbo rinką ir sukelti rimtų ekonominių sukrėtimų.
Britų žurnalistas Robertas Pestonas, anksčiau perspėjęs apie 2008 metų pasaulinę finansų krizę ir COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, dabar įspėja apie kitą galimą grėsmę. Jo teigimu, spartus dirbtinio intelekto (DI) vystymasis gali turėti dar didesnių pasekmių.
Neseniai duotame interviu žinomas britų žurnalistas ir politikos apžvalgininkas išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip technologijų pažanga artimiausiais metais gali pakeisti visuomenę ir pasaulio ekonomiką, skelbia „LADbible“. Pasak R. Pestono, jei dirbtinio intelekto plėtra nebus tinkamai valdoma, ji gali iš esmės pakeisti darbo rinką ir sukelti rimtų ekonominių sukrėtimų.
Didžiausią nerimą kelia superintelektas
Pastaruosius trejus metus R. Pestonas aktyviai domėjosi dirbtiniu intelektu, siekdamas geriau suprasti tiek jo teikiamas galimybes, tiek galimas grėsmes. Jis pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali atnešti didžiulės naudos. Pasak jo, tinkamai naudojamos technologijos galėtų gerokai padidinti darbo našumą ir net prisidėti prie visuomenės gerovės augimo.Tačiau didžiausią nerimą jam kelia galimybė ateityje sukurti superintelektą – sistemą, kuri gebėtų veikti vis savarankiškiau ir pati tobulėti be tiesioginio žmogaus įsikišimo.
„Dirbtinio intelekto kūrėjai perspėja apie riziką, kad superintelekto sistema gali nuspręsti perrašyti savo kodą ir taip panaikinti visas žmonių nustatytas apsaugos priemones“, – sakė R. Pestonas.
Kas nutiks, jei darbą praras milijonai žmonių?
Tačiau galimas kontrolės praradimas nėra vienintelis dalykas, kuris kelia nerimą žurnalistui. Jo manymu, kur kas realesnė ir artimesnė grėsmė – dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai.
R. Pestonas mano, kad dirbtinio intelekto ir robotikos plėtra gali pakeisti žmones daugelyje profesijų. Jei milijonai žmonių netektų darbo, o kartu ir nuolatinių pajamų, pasekmes pajustų ne tik jie patys, bet ir visa ekonomika. Mažėjant dirbančiųjų skaičiui ir jų pajamoms, mažėtų ir į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių. Tai reikštų mažiau lėšų viešosioms paslaugoms, tokioms kaip mokyklos, ligoninės ir kita svarbi infrastruktūra.
„Būtent į šiuos klausimus norėčiau, kad mūsų politiniai lyderiai atkreiptų dėmesį. Tačiau jie tiesiog nustumiami į antrą planą“, – teigė R. Pestonas. Jo nuomone, politikai apie artėjančius pokyčius turėtų galvoti jau dabar, o ne tada, kai dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai taps negrįžtamas.
Ir Elonas Muskas prognozuoja didžiulius pokyčius
Apie spartų dirbtinio intelekto vystymąsi pastaruoju metu kalba ir verslininkas Elonas Muskas. Jis prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus dirbtinis intelektas daugelyje intelektinių užduočių gali pranokti žmogų.
Tačiau E. Muskas į technologijų ateitį žvelgia ne vien kaip į grėsmę. Jo nuomone, jei žmonijai pavyks suvaldyti su superintelektu susijusias rizikas ir išvengti katastrofiškų scenarijų, dirbtinis intelektas galėtų tapti vienu svarbiausių gerovės augimo veiksnių.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas jau nėra vien tai, kiek pažangus taps dirbtinis intelektas. Dar svarbiau, ar visuomenė, ekonomika ir politikai bus pasirengę pokyčiams, kuriuos jis gali atnešti.
Pasidalinkite su draugais
