Tomas L.
Tokią nuomonę balandžio 17 d. išsakė dienraščio „The Washington Post“ straipsnių autorius Davidas Ignatius.
„V. Putinas, nuolat kamuojamas persekiojimo manijos, šį pavasarį, tikėtina, jaučiasi įvarytas į kampą. Jo kariuomenė įstrigo Ukrainoje, nepaisant milžiniškų nuostolių. Jis, regis, negali padėti Iranui – vienam iš nedaugelio sąjungininkų. O jo geriausias bičiulis Europoje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – ką tik atsidūrė izoliacijoje“, – rašo D. Ignatius.
Jo manymu, ateityje V. Putino ir jo režimo, ko gero, laukia dar rimtesnės problemos.
„Rusijos ekonomika, nepaisant papildomų pajamų šoktelėjus naftos kainoms, yra apgailėtinoje padėtyje. Europos šalys darosi stipresnės ir piktesnės, o NATO pajėgos išsiplėtė nuo Baltosios jūros Arktyje iki Juodosios jūros pietuose. Karas su Ukraina tebesitęsia, ir šansų iškovoti užtikrintą pergalę, kurios siekia V. Putinas, praktiškai nėra“, – pridūrė jis.
Anot D. Ignatius, visai įmanoma, kad V. Putinas galvoja apie kitą karą – prieš Europos šalis, priklausančias NATO, net nepaisant to fakto, jog rusai vargsta Ukrainoje.
„Bauginanti būsimo konflikto tarp Rusijos ir Europos perspektyva – svarbaus, bet beveik nieko nesudominusio tyrimo tema. Jį atliko ir kovo mėnesį paskelbė buvęs JAV žvalgybos darbuotojas Eugene’as Rumeris. Tyrimo pavadinimas aiškiai atspindo jo turinį: Karinga ir apgulta: Rusija po karo su Ukraina“, – tęsia D. Ignatius ir užduoda svarbų klausimą: ką darytų Donaldas Trumpas, jeigu V. Putinas smogtų Europos šaliai?
„D. Trumpas skiria tiek daug pastangų NATO kritikuoti, kad europiečiai jau abejoja JAV saugumo garantijų patikimumu. Jo naujausios tirados orientuotos į NATO valstybių narių atsisakymą padėti JAV ir Izraeliui kariauti su Iranu. Prieš šį mėnesį Vašingtone apsilankant Markui Rutte, D. Trumpas NATO pavadino popieriniu tigru, kurio V. Putinas nebijo“, – priminė žurnalistas.
D. Ignatius tvirtina, kad Kremlius nebetiki, jog bus vadovaujamasi NATO kolektyvinės gynybos principu, numatytu 5 straipsnyje, ir gali nuspręsti jį patikrinti.
2026 m. vasario mėnesį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Geraldas Funke pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalis po dvejų–trejų metų. „The Times“ duoto interviu metu jis sakė, kad ruošia Vokietiją galimam Rusijos puolimui.
Vasario 26 d. Lenkijos portalas „Onet“ informavo, kad šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įvertino NATO rytinio flango, į kurį patenka ir Lenkija, gynimo kainą Rusijos atakos atveju. Parlamentui pateiktame pareiškime R. Sikorskis nurodė, kad, užpuolus rusams, NATO rytinio flango gynyba atsieitų ne mažiau nei 1,2 trln. eurų.
Balandžio 14 d. Rusijos Valstybės Dūma leido V. Putinui siųsti karių į užsienio šalis Rusijos piliečių teisių gynimo tikslais.
