Tomas L.
Makaronai dažnai suvokiami kaip produktas, galintis pakenkti figūrai arba smarkiai padidinti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau tinkamai pasirinkus ir saikingai vartojant, makaronai gali būti sveikos mitybos dalis net ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pagrindinis skirtumas tarp sveikų ir nesveikų variantų slypi ne pačiuose makaronuose, o tame, iš kokių miltų jie pagaminti, kokią porciją žmogus pasirenka ir kaip tiksliai jie paruošiami.
Į ką atkreipti dėmesį perkant makaronų pakuotę
Perkant makaronus reikėtų atkreipti dėmesį į miltų rūšį, iš kurios jie pagaminti. Vertingiausi yra produktai, pagaminti iš kietųjų kviečių veislių – jie paprastai žymimi kaip „durum“, turi „A“ ženklą arba ant pakuotės yra užrašas „Semola di grano duro“ arba „Farina di grano duro“, ypač jei produktas importuotas iš Italijos. Tokių makaronų glikeminis indeksas yra daug mažesnis – apie 35, o panašūs produktai, pagaminti iš įprastų miltų, gliukozės kiekį padidina dvigubai greičiau, nes jų GI siekia apie 70.
Iš kietųjų kviečių pagamintuose makaronuose yra daugiau skaidulų, svarbių mineralų ir vitaminų, taip pat didesnis baltymų kiekis – mažiausiai 12 g 100 g produkto. Technikos mokslų kandidatas Serhijus Sotsas aiškina, kad aukščiausios kokybės makaronai tradiciškai gaminami Italijoje, kur teisės aktai reikalauja naudoti tik kietuosius kviečius. Dėl šios priežasties importuojamų produktų kaina paprastai yra didesnė, tačiau kokybės savybės taip pat yra daug geresnės.
Kiek makaronų galima suvalgyti nepakenkiant?
Skirtingose šalyse makaronai vaidina skirtingą vaidmenį mityboje. Italai makaronus laiko visaverčiu patiekalu, o Lietuvoje jie dažniau patiekiami kaip garnyras. Tačiau nepaisant tradicijų, 100 gramų sausų makaronų porcija yra visiškai saikingas ir saugus kiekis. Antsvorio problema kyla tik tada, kai porcija nuolat didėja arba makaronai tampa mitybos pagrindu.
Ypač verta atkreipti dėmesį į padažus: parduotuvėje pirkti kečupai ir jau paruošti padažai turi daug druskos ir cukraus, o tai panaikina makaronų naudą. Vietoj to, lengvas padažas iš pomidorų, cukinijų ar daržovių, pagamintas namuose, suteikia skonio ir tuo pačiu yra dietinis.
Kodėl makaronus kartais sveikiau valgyti šaltus
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių renkasi įperkamus makaronus, pagamintus iš įprastų antros rūšies miltų. Ir nors juose yra daug krakmolo, krakmolo reakcija į atvėsimą yra įdomi. Karštas jis greitai įsisavinamas, smarkiai padidindamas cukraus kiekį kraujyje ir sukeldamas naują alkio priepuolį. Tačiau makaronams atvėsus, krakmolas pasikeičia ir virsta vadinamuoju želatinizuotu krakmolu, kuris įsisavinamas daug lėčiau.
Šiam „stabilizuotam“ krakmolui virškinti reikia daugiau energijos, todėl jis gali padėti pagerinti medžiagų apykaitą ir panaudoti riebalų atsargas. Štai kodėl žmonėms, norintiems kontroliuoti savo svorį, kartais patariama į savo mitybą įtraukti atšaldytų makaronų – saikingai ir su daržovėmis.
Ką reikia žinoti apie makaronus be glitimo
Atskira kategorija yra makaronai be glitimo – jie ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie turi antsvorio ar virškinimo problemų. Jie turi ryškiai geltoną atspalvį, nes gaminami iš kukurūzų arba ryžių miltų, kuriuose nėra glitimo. Tokių produktų skonis praktiškai nesiskiria nuo klasikinių makaronų.
Įtraukus makaronus be glitimo į savo mitybą, galima teigiamai paveikti virškinamojo trakto veiklą, skatinti sklandų organizmo detoksikaciją ir stabilizuoti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Dėl ypatingos sudėties tokie makaronai dažnai padeda lengviau kontroliuoti svorį ir palaikyti energijos balansą.
