Aidas Užkuraitis
Naujoji Zelandija turėjo tapti vieta, kurioje ką tik susituokę lietuviai Gabrielė ir Aistis Narušiai pradės naują savo gyvenimo etapą. Meno istorikė ir biochemikas apsigyveno nedideliame Tvaizelio miestelyje, įsikūrė darbdavio suteiktame būste ir kūrė planus ateičiai.
Tačiau praėjo vos kelios savaitės, ir jų gyvenimas pasikeitė taip, kaip abu nė nebuvo galėję įsivaizduoti.
Naktį iš rugsėjo 3-iosios į 4-ąją Gabrielė pabudo ir savo miegamajame išvydo kartu tame pačiame name gyvenusį vyrą. Iki tol tarp jų buvo kilę buitinių nesutarimų, tačiau, pasak lietuvės, niekas neleido tikėtis to, kas nutiko tą naktį.
Po keliolikos minučių pora jau laukė policijos, užsidariusi savo kambaryje. Aistis buvo sunkiai sužalotas, o Gabrielė vėliau prisipažino galvojusi apie vieną – ji galėjo prarasti savo vyrą.
Į Naująją Zelandiją atvyko pradėti naujo gyvenimo
Gabrielė ir Aistis į Tvaizelio miestelį persikėlė liepos pabaigoje.
Darbdavys porai suteikė gyvenamąją vietą, tačiau būstu reikėjo dalytis su kitais žmonėmis. Vienas jų buvo vyras, vardu Richardas.
Iš pradžių problemos neatrodė tokios, kurios galėtų baigtis rimtu konfliktu.
Gabrielės teigimu, daugiausia nesutarimų kildavo dėl bendros buities. Porai nepatiko kambarioko paliekama netvarka, vėlai naktį garsiai leidžiama muzika ir kai kurie jo įpročiai bendrose namų erdvėse.
Dar rugpjūtį Gabrielė kreipėsi į darbdavį ir klausė, ar būtų galimybė persikelti gyventi kitur.
Alternatyva buvo pasiūlyta, tačiau porai ji netiko, todėl jie nusprendė likti esamame būste.
Iki rugsėjo pradžios, Gabrielės teigimu, Richardas agresyviai nesielgė.
Todėl tai, kas nutiko vėliau, sutuoktiniams buvo visiškai netikėta.
Viskas prasidėjo nuo buitinio nesutarimo
Rugsėjo 3-iosios vakarą grįžę namo Gabrielė ir Aistis bendroje vonios patalpoje rado paliktų nešvarių drabužių ir rankšluosčių.
Gabrielė juos išnešė į koridorių.
Vėliau pora kambariokui parašė žinutę, kurioje paprašė gerbti bendras namų erdves ir palaikyti tvarką.
Iš pradžių tai atrodė kaip dar vienas nemalonus, tačiau visiškai buitinis nesutarimas.
Richardas atsakė į žinutę ir tvirtino, kad būtent jis atlieka didelę dalį namų ruošos darbų. Aistis atsiprašė ir pasiūlė apie situaciją pasikalbėti.
Atrodė, kad tuo konfliktas galėtų ir pasibaigti.
Tačiau Gabrielei tą vakarą kilo bloga nuojauta.
Moteris net svarstė papildomai užremti miegamojo duris ir susisiekė su darbdaviu, klausdama, ar jų kambariokas anksčiau nėra elgęsis agresyviai.
Atsakymas turėjo nuraminti – ankstesni kartu gyvenę žmonės esą problemų su juo neturėjo.
Po kelių valandų situacija pasikeitė.
Pabudusi miegamajame išvydo kambarioką
Prieš vidurnaktį Gabrielė pabudo.
Kambaryje jau buvo Richardas.
Pasak moters, vyras buvo labai susierzinęs dėl į koridorių išneštų daiktų ir pradėjo konfliktuoti su Aisčiu.
Žodinis konfliktas netrukus peraugo į fizinį užpuolimą. Aistis patyrė rimtų veido sužalojimų – vėliau medikai nustatė dviejų akiduobės kaulų lūžius.
Sutuoktiniams pavyko atsitraukti į miegamąjį ir atskirti save nuo užpuoliko, o Gabrielė iškvietė pagalbą.
Tai, kas iki tos nakties buvo jų miegamasis, akimirksniu tapo vieta, kurioje abu laukė atvykstančių pareigūnų ir nežinojo, kaip situacija pasibaigs.
Gabrielė Lrytas pasakojo, kad vienu metu jai kilo mintis, jog gali netekti savo vyro.
Iš kambario išėjo tik atvykus policijai
Sutuoktiniai nusprendė neiti iš miegamojo tol, kol atvyks pareigūnai.
Tik policijai patvirtinus, kad namuose saugu, Gabrielė ir Aistis išėjo iš kambario.
Tą pačią naktį jie į ankstesnę kasdienybę nebegrįžo.
Pora susisiekė su darbdaviu, pasiėmė dalį savo daiktų ir išvyko iš būsto.
Tačiau net persikėlus kitur saugumo jausmas negrįžo.
Gabrielė pasakojo, kad abu baiminosi, jog juos užpuolęs žmogus žino, kur jie dirba ir gyvena.
Fizinės traumos – tik dalis to, kas liko po tos nakties
Aisčiui medikai nustatė rimtus veido sužalojimus. Artimiausiomis savaitėmis jam numatyta specialisto konsultacija Kraistčerče, po kurios turėtų paaiškėti, ar reikės tolesnio gydymo.
Tačiau Gabrielė sako, kad sunkiausia porai šiandien yra ne vien fizinės traumos.
Abu susiduria su stipriais prisiminimais apie išgyventą naktį, stresu ir miego problemomis.
Tai suprantama ir dėl vienos aplinkybės – užpuolimas įvyko vietoje, kurioje žmogus paprastai jaučiasi saugiausias.
Savo lovoje.
Gabrielė pasakojo, kad po įvykio jai ilgai nepavyko užmigti, o mintyse nuolat kartojosi tai, kas buvo nutikę.
Dabar jie ieško vieno – vietos, kur vėl galėtų jaustis saugūs
Šiuo metu Gabrielė ir Aistis apsistoję viešbutyje.
Jie ieško laikinos gyvenamosios vietos Tvaizelio, Lake Tekapo, Timaru arba kitoje centrinėje Naujosios Zelandijos Pietų salos dalyje.
Taigi planas pradėti naują gyvenimo etapą už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos niekur nedingo.
Tačiau dabar pirmasis poros tikslas daug paprastesnis – rasti namus, kuriuose abu vėl galėtų ramiai užmigti.
Ši istorija ypač sukrečia dėl kontrasto.
Naujosios Zelandijos valdžia pati šalį pristato kaip saugią ir stabilią valstybę, pasižyminčią aukšta gyvenimo kokybe. Tačiau net ir saugioje šalyje vieno žmogaus elgesys gali visiškai pakeisti kito gyvenimą.
Gabrielė ir Aistis į Tvaizelį atvyko liepą.
Rugsėjo pradžioje jie jau buvo priversti palikti namus.
„Vis galvojau apie savo vyrą ir jaučiau, kad galėjau jį prarasti“, – po tos nakties sakė Gabrielė.
Dabar porai teks atsigauti ne tik fiziškai. Jiems teks susigrąžinti tai, ką viena naktis atėmė netikėtai – paprastą saugumo jausmą savo namuose.
