Tomas L.
Putino „galimybių langas“ ir jo reikšmė karo krypčiai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančius du mėnesius laiko itin svarbiu laikotarpiu, kuris gali lemti karo Ukrainoje eigą. Šis vadinamasis „galimybių langas“ užsivers jau šį rugsėjį, todėl Kremlius skuba išnaudoti likusį laiką. Šį vertinimą pateikė JK leidinio „The Independent“ karybos ekspertas Robertas Foxas, pabrėždamas, kad Maskva siekia pasinaudoti susiskaldymu NATO viduje, dviprasmiškais JAV buvusio prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais, taip pat nestabilia situacija Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainos oro gynybos spragomis.
Strategijos pokytis: nuo sausumos prie Europos sienų
Po to, kai masinės Rusijos oro atakos nesuteikė strateginio pranašumo sausumoje, o pažadai užimti Donecko sritį nebuvo įgyvendinti, V. Putinas keičia karo taktiką. Konflikto elementai vis labiau perkeliami už Ukrainos fronto linijos, tiesiai į Europos teritoriją. Tai rodo, kad Kremliaus veiksmai tampa agresyvesni ir nukreipti prieš Europos šalis, ypač Baltijos valstybes, kurios tampa tiesioginiu Rusijos dėmesio objektu.
Rusijos provokacijos prieš Baltijos šalis ir NATO
Maskva aktyviai vykdo dezinformacijos kampaniją, kurioje melagingai kaltina Baltijos šalis tiesiogiai remiant Ukrainą smūgiais Rusijos teritorijoje. Tuo pat metu Rusijos karinės oro ir jūrų pajėgos intensyvina pavojingus manevrus prie NATO sienų. Vienas iš šių incidentų įvyko Norvegijos jūroje, kur Rusijos strateginis bombonešis Tu-95 priartėjo prie Jungtinės Karalystės lėktuvnešių grupės ir numetė dešimtis hidroakustinių plūdurų. Šios operacijos tikslas – surinkti slaptą informaciją apie NATO povandenines pajėgas ir pasirengti galimam didesnio masto susidūrimui.
Technologinės grėsmės vandenynuose
Didžiausia Vakarų technologinė ir energetinė grėsmė šiuo metu slypi vandenynų gelmėse. Rusijos povandeniniai laivai bei modernūs nepilotuojami povandeniniai dronai aktyviai veikia Šiaurės jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir Airijos jūroje. Jie taikosi į strateginius povandeninius ryšių kabelius, kurie užtikrina pasaulinį interneto ryšį, ir kritinę energetikos infrastruktūrą. Vienas smūgis šiems objektams galėtų paralyžiuoti Europos finansų sistemas ir sukelti energetinį chaosą, todėl ši grėsmė vertinama kaip itin rimta.
Rusijos vidinės problemos ir jų poveikis karo eigai
Be išorinių veiksmų, Rusija susiduria su rimtomis vidinėmis problemomis. Nepaisant propagandos, šalyje fiksuojamas masinis degalų trūkumas, nuolatiniai ryšio sutrikimai ir didelės problemos tiekiant vandenį bei kurą į okupuotą Krymą. Šios krizės situacijos verčia Kremlių imtis drastiškų veiksmų ir rodo, kad Rusijos ekonomika jau pilnai veikia karo režimu. Tai reiškia, kad V. Putinas yra pasiruošęs tęsti ilgą ir pavojingą konfliktą, kurio pasekmes pajus visa Europa.
Ilgalaikės karo pasekmės Europai
Nors per ateinančius du mėnesius gali nepavykti pasiekti karinių pergalių, Rusijos pasirengimas tęsti karą rodo, kad konfliktas gali užsitęsti. Europos šalys, ypač Baltijos valstybės ir NATO pajėgos, turi būti pasirengusios ne tik kariniams iššūkiams, bet ir technologinėms bei informacinėms atakoms. Šiuo laikotarpiu svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir gynybines priemones, siekiant apsaugoti regiono saugumą ir stabilumą.
