Aidas Užkuraitis
Atėjus rudeniui vitaminų ir maisto papildų lentynos vėl sulaukia daugiau dėmesio. Vieni renkasi vitaminą D, kiti – vitaminą C, magnį ar multivitaminų kompleksą.
Dažnas argumentas skamba labai paprastai: „Jeigu nepadės, tai bent nepakenks.“
Tačiau su vitaminais ši taisyklė ne visada veikia.
Moksliniai duomenys rodo, kad žmogui, neturinčiam nustatyto vitaminų ar mineralų trūkumo, papildai nebūtinai suteikia tą naudą, kurios tikimasi. Be to, per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Vitaminas nėra tas pats, kas paprastas maistas
Vitaminai organizmui būtini.
Jie dalyvauja daugybėje procesų – nuo normalios imuninės sistemos veiklos iki kaulų, kraujo ir nervų sistemos funkcijų.
Problema atsiranda tada, kai iš teiginio „vitaminai reikalingi“ padaroma išvada „kuo daugiau vitaminų, tuo sveikiau“.
Tai nėra tas pats.
Organizmui reikalingas tam tikras maistinių medžiagų kiekis, o didesnė dozė nebūtinai suteikia papildomos naudos.
Didžiulėje analizėje – daugiau kaip 700 tūkst. žmonių duomenys
JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės užsakytame įrodymų vertinime buvo įtraukti 84 tyrimai, apėmę 739 803 žmones.
Tyrėjai vertino vitaminų ir mineralų papildų vartojimą sveikiems suaugusiesiems, kuriems nebuvo žinomas šių medžiagų trūkumas.
Pagrindinis klausimas buvo labai konkretus: ar papildai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei ankstyvos mirties?
Bendra išvada buvo kur kas santūresnė, nei galima tikėtis iš vitaminų reklamos.
Daugumos vitaminų ir mineralų papildų vartojimas buvo susijęs su labai maža arba visai nenustatyta kliniškai reikšminga nauda šių ligų prevencijai tarp sveikų suaugusiųjų, neturinčių nustatyto trūkumo.
O kaip multivitaminai?
Čia situacija nėra visiškai juoda arba balta.
Tyrimų analizėje multivitaminų vartojimas buvo susijęs su nedideliu bendro vėžio atvejų sumažėjimu.
Tačiau patys mokslininkai pabrėžė, kad šių įrodymų ribotumai neleidžia daryti labai tvirtų išvadų.
JAV Prevencinių paslaugų darbo grupė todėl nenurodo, kad sveiki žmonės turėtų pradėti vartoti multivitaminus širdies ligų ar vėžio profilaktikai.
Jos išvada – turimų įrodymų nepakanka tiksliai įvertinti naudos ir galimos žalos santykį.
Yra dvi svarbios išimtys
Dėl beta karoteno ir vitamino E ekspertų išvada gerokai aiškesnė.
USPSTF nerekomenduoja vartoti beta karoteno arba vitamino E papildų siekiant apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio.
Beta karoteno papildai tyrimuose buvo siejami su padidėjusia plaučių vėžio rizika žmonėms, kuriems ši rizika jau buvo didesnė.
Tai puikus pavyzdys, kodėl „vitaminas“ automatiškai nereiškia „kuo daugiau, tuo geriau“.
Per didelės dozės gali turėti pasekmių
Papildų galima nusipirkti be recepto, todėl lengva pamiršti, kad juose yra biologiškai aktyvių medžiagų.
USPSTF įrodymų apžvalgoje buvo aptikta signalų apie tam tikrų papildų galimą žalą.
Pavyzdžiui, kai kuriuose tyrimuose vitaminas A buvo siejamas su didesne klubo lūžio rizika, vitaminas E – su hemoraginio insulto rizika, o vitaminas C ir kalcis – su inkstų akmenimis.
Tai nereiškia, kad kiekvienas šias medžiagas vartojantis žmogus patirs tokių problemų.
Svarbiausia žinutė kita: papildai nėra visiškai neutralūs produktai.
Kada vitaminų papildai tikrai gali būti reikalingi?
Visa tai nereiškia, kad vitaminų papildai nereikalingi niekam.
Yra visiškai kitokia situacija, kai žmogui nustatomas konkrečios maistinės medžiagos trūkumas arba dėl tam tikrų aplinkybių jos poreikis yra didesnis.
Tuomet papildymas gali būti svarbi gydymo ar profilaktikos dalis.
Tam tikroms žmonių grupėms galioja ir atskiros rekomendacijos.
Todėl tyrimų, atliktų su sveikais suaugusiaisiais be nustatyto trūkumo, rezultatų negalima automatiškai taikyti visiems žmonėms.
Kodėl pirmiausia verta pažvelgti į mitybą?
Ekspertai pabrėžia, kad daugumą reikalingų maistinių medžiagų pirmiausia verta stengtis gauti su įvairiu maistu.
Maistas nėra vien atskirų vitaminų rinkinys.
Daržovėse, vaisiuose, ankštinėse kultūrose, grūduose ir kituose produktuose yra daug skirtingų medžiagų, kurios organizme veikia kartu.
Tabletė negali automatiškai atkartoti viso įvairios mitybos poveikio.
„Jaučiu nuovargį – vadinasi, trūksta vitaminų“
Tai dar viena dažna klaida.
Nuovargis gali turėti daugybę priežasčių.
Vien pagal savijautą nustatyti konkretaus vitamino trūkumo dažnai neįmanoma.
Todėl ilgai trunkančių simptomų nereikėtų bandyti savarankiškai „gydyti“ vis didesniu kiekiu skirtingų papildų.
Jeigu savijauta kelia nerimą, tinkamą priežastį gali padėti išsiaiškinti sveikatos specialistas.
Dar viena problema – keli papildai vienu metu
Žmogus gali vartoti multivitaminus, atskirą vitaminą ir dar kitą papildą, kurio sudėtyje yra tos pačios medžiagos.
Taip net nepastebint bendra paros dozė gali padidėti.
Todėl verta skaityti ne tik didelį produkto pavadinimą priekinėje pakuotės pusėje, bet ir visą sudėtį.
Ypač svarbu papildų nevartoti didesnėmis dozėmis vien todėl, kad „greičiau suveiktų“.
Svarbiausias klausimas prieš atidarant naują pakuotę
Vietoje klausimo „Kokius vitaminus visi dabar geria?“ naudingiau paklausti:
Kodėl būtent man šio papildo reikia?
Jeigu yra aiški priežastis, nustatytas trūkumas ar specialisto rekomendacija, situacija viena.
Jeigu vienintelė priežastis – noras apsidrausti „dėl visa ko“, verta prisiminti, kad didelės mokslinių tyrimų apžvalgos universalaus apsauginio vitaminų poveikio sveikiems žmonėms nepatvirtino.
Vitaminai organizmui būtini.
Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienam žmogui būtina papildoma jų tabletė.
