Tomas L.
Pasaulio visuomenei sunerimus dėl Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje fiksuoto Nipos viruso protrūkio (paskutiniais duomenimis patvirtinti penki užsikrėtimo atvejai), Gyvybės mokslų centro mokslininkas virusologas Gytis Dudas LRT.lt teigia, kad kol kas panikuoti nėra jokio pagrindo.
Buvo ir didesnių Nipos viruso protrūkių
G. Dudas LRT.lt sako, kad šis Nipos protrūkis tikrai nėra didžiausias. Pavyzdžiui, 2001 metais Bangladeše virusu užsikrėtė šimtai žmonių. Ir niekas tada pasaulinės panikos nekėlė.
„Šiuo metu yra geros diagnostikos, sekoskaitos galimybės. Nemažai kaimyninių šalių imasi ankstyvos prevencijos, kad virusas neplistų. Planuoja atvykstančių žmonių iš to regiono patikrą. Kol kas panikuoti tikrai neverta.
Net mūsų tautiečiai, vykstantys atostogų į Indiją, Pietryčių Azijos šalis, neturėtų nerimauti. Niekas juk specialiai nevyksta į tą Vakarų Bengalijos tašką, kuriame fiksuoti Nipos viruso atvejai. Jeigu virusas išplistų į turistų pamėgtas vietas, manau, kad labai greitai atsirastų rekomendacijų, kaip elgtis ir panašiai.
Aišku, vengti kontakto su šikšnosparniais tikrai reikėtų. Bet šita taisyklė galioja visada“, – sako virusus tyrinėjantis mokslininkas.
G. Dudas mano, kad toks didelis dėmesys Nipos viruso protrūkiui yra COVID-19 pandemijos pasekmė.
„Visuomenė dabar pernelyg jautri šiais klausimais, žiniasklaida irgi, todėl gavosi toks informacinis sniego gniūžtės efektas. Pasikartosiu, tikrai nematau, kodėl visuomenei reikėtų jaudintis“, – svarsto virusologas.
Pavojingas, bet užsikrėsti sudėtingiau
G. Dudas sutinka, kad Nipos virusas savo klinikiniais požymiais ir mirtingumu yra tikrai pavojingesnis už COVID-19.
„Nipos ir jam giminingus virusus aš net pavadinčiau Azijos Ebola. Mes matome panašų mirtingumo nuo jo intervalą. Siekia tarp 40 ir 70 procentų. Mirtingumas dar priklauso ir nuo regiono sveikatos priežiūros lygio“, – sako pašnekovas.
Pasak specialisto, Nipos virusas, skirtingai nei COVID-19, turi gerokai mažiau šansų plisti visuomenėje.
„COVID-19 perduodamas per orą, o štai Nipos virusas, kaip ir Ebolos, labiau perduodamas per artimą kontaktą, kūno skysčius. Užsikrėsti Nipos virusu yra sudėtingiau nei gripu ar COVID-19“, – paaiškina G. Dudas.
Viruso plitimo rizika labai maža
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat informuoja, kad Nipos viruso plitimo rizika – labai maža.
„Pagal tarptautinių organizacijų informaciją, šiuo metu Nipos viruso plitimo tarp šalių ir įvežimo į Europos Sąjungą rizika vertinama kaip labai maža.
Asmenims, keliaujantiems į vietoves, kuriose registruojami aktyvūs protrūkiai, rekomenduojama vengti kontakto su sergančiais asmenimis ar gyvūnais, ypač šikšnosparniais ir jų aplinka. Taip pat patariama nevartoti žalios ar iš dalies fermentuotos datulių palmių sulos. Vaisius būtina plauti švariu vandeniu ir nevartoti vaisių, kurie yra pažeisti, iš dalies suėsti gyvūnų ar galimai užteršti (pavyzdžiui, nukritę ant žemės). Svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų ir vadovautis vietos sveikatos institucijų pateikiamomis rekomendacijomis“, – skelbia Visuomenės sveikatos centras.
Ankstesni Nipos viruso protrūkiai
Remiantis BBC duomenimis, pirmasis pripažintas Nipos viruso protrūkis buvo dar 1998 m. tarp kiaulių augintojų Malaizijoje, vėliau jis išplito į kaimyninį Singapūrą. Virusas gavo savo pavadinimą pagal kaimą, kuriame buvo pirmą kartą aptiktas.
Siekiant sustabdyti viruso plitimą, tada mirė daugiau nei 100 žmonių, o milijonas kiaulių buvo paskersta. Tai taip pat sukėlė didelių ekonominių nuostolių ūkininkams ir gyvulininkystės verslo atstovams.
Pastaraisiais metais labiausiai nukentėjo Bangladešas, kur nuo 2001 m. nuo Nipos viruso mirė daugiau nei 100 žmonių.
Virusas taip pat buvo aptiktas Indijoje. 2001 m. ir 2007 m. protrūkiai buvo užregistruoti Vakarų Bengalijoje.
2018 m. Indijoje esanti pietinė Keralos valstija tapo Nipos viruso židiniu. Tais metais buvo pranešta apie 19 atvejų, iš kurių 17 buvo mirtini, o 2023 m. iš šešių patvirtintų atvejų du vėliau mirė.
