Aidas Užkuraitis
Virš Ukrainos sostinės vyksta pokytis, kuris Kyjivo gyventojams reiškia vis ilgesnius oro pavojaus signalus ir vis didesnį spaudimą šalies oro gynybai.
Rusija pastarosiomis savaitėmis smarkiai suintensyvino atakas prieš Kyjivą.
Tačiau pasikeitė ne tik jų dažnumas.
Ukrainos pajėgos susidūrė su nauja problema – vis dažniau naudojamais greitesniais reaktyviniais dronais, kuriuos perimti gerokai sudėtingiau.
Naujausi skaičiai parodė, kokio masto tapo ši problema.
Vien per dieną – daugiau nei 100 dronų
Rugsėjo 28-osios rytą prasidėjusi ataka tęsėsi daugybę valandų.
Ukrainos oro pajėgos skelbė, kad iki 16.30 val. buvo užfiksuota daugiau kaip 100 įvairių tipų smogiamųjų dronų.
Didelė jų dalis skrido Kyjivo kryptimi.
Tačiau svarbiausia detalė buvo kita.
Didžioji dalis tą dieną panaudotų aparatų buvo reaktyviniai.
Tai Ukrainos oro gynybai kelia visiškai kitokį iššūkį.
Skaičius privertė sunerimti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau pateikė dar konkretesnius duomenis.
Pasak jo, iš 120 prieš Ukrainą paleistų dronų net 90 buvo reaktyviniai.
Ukrainai pavyko perimti maždaug 57 proc. tokių taikinių.
Tai reiškia, kad dalis jų prasiveržė pro oro gynybą.
Kyjive nukentėjo įvairūs objektai, o atakos tęsėsi ne tik naktį, bet ir dieną.
Tai tampa viena svarbiausių naujosios Rusijos taktikos dalių.
Senasis scenarijus pradėjo keistis
Anksčiau didžiausios oro atakos dažniausiai būdavo siejamos su naktimi.
Gyventojai gaudavo perspėjimus, veikdavo oro gynyba, o rytą miestas mėgindavo grįžti prie įprasto gyvenimo.
Dabar šis ritmas keičiasi.
Atakos gali tęstis gerokai ilgiau ir persikelti į dieną.
Rugsėjo 28-ąją dronai Kyjivo kryptimi skrido nuo ryto iki popietės, o sostinės centre oro pavojus tapo kasdienybės dalimi.
Atsirado dar viena problema
Reaktyviniai dronai nuo anksčiau plačiai naudotų lėtesnių aparatų skiriasi vienu itin svarbiu dalyku – greičiu.
Didesnis greitis sutrumpina laiką, per kurį oro gynybos pajėgos turi aptikti ir neutralizuoti artėjantį taikinį.
Būtent todėl Ukraina skuba pritaikyti savo gynybos sistemą prie pasikeitusios grėsmės.
V. Zelenskis patvirtino, kad šiuo metu aktyviai bandomos naujos dronų perėmimo priemonės.
Kai kurios Ukrainos pajėgos jas jau naudoja, tačiau, prezidento teigimu, sistemą dar reikia tobulinti ir išplėsti.
Kyjivui tenka atlaikyti vis didesnį spaudimą
Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad tai nėra vienos nakties ataka.
Rugsėjo 25-ąją Kyjivą taip pat pasiekė didelė Rusijos oro atakų banga.
Rugsėjo 28-ąją sekė dar viena ilgai trukusi dronų ataka.
O naktį į rugsėjo 29-ąją Ukrainos sostinėje vėl buvo paskelbtas oro pavojus ir veikė oro gynyba.
Taigi Kyjivas susiduria ne tik su atskirais masiniais smūgiais, bet ir su nuolatiniu spaudimu.
Ar Rusija iš tiesų „perima“ Kyjivo dangų?
Ne.
Teigti, kad Rusija jau kontroliuoja Kyjivo oro erdvę, šiuo metu būtų netikslu.
Ukrainos oro gynyba ir toliau veikia ir perima dalį atskrendančių taikinių.
Tačiau pastarųjų dienų duomenys rodo kitą rimtą tendenciją – Rusija bando apsunkinti Ukrainos oro gynybos darbą naudodama didesnį skaičių greitesnių dronų ir tęsdama atakas ilgą laiką.
Būtent šis pokytis kelia didžiausią nerimą.
Ukraina ieško atsakymo
Kyjivui dabar tenka spręsti dvi problemas vienu metu.
Reikia apsiginti nuo didelio skaičiaus atskrendančių taikinių ir kartu prisitaikyti prie jų technologinių pokyčių.
Ukraina teigia jau bandanti naujas perėmimo priemones.
Tačiau naujausi skaičiai parodė, kad lenktynės tarp puolimo ir oro gynybos technologijų tęsiasi.
Todėl kalbėti apie Rusijos „perimtą“ Kyjivo oro kontrolę dar nėra pagrindo. Tačiau rugsėjo pabaigos atakos atskleidė pavojingą tendenciją – Rusija intensyvina ilgai trunkančias atakas ir vis dažniau naudoja greitesnius reaktyvinius dronus, o Ukrainos oro gynybai tenka skubiai prie jų prisitaikyti.
