Tomas L.
Vilniaus merui Valdui Benkunskui teigiant, kad sostinei reikalingi didesni atliekų deginimo pajėgumai, Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines iš dalies valdanti valstybinė „Ignitis grupė“ teigia neturinti planų investuoti į naują jėgainę.
Šią savaitę sostinės meras sakė, kad dabar, kai jėgainės įrenginiai apdoroja visą einamąjį Vilniaus regiono atliekų srautą ir papildomai priima dalį anksčiau sukauptų atliekų iš mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos, sostinei reikia didesnių atliekų deginimo pajėgumų.
Anksčiau aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė taip pat teigė, kad su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ) bus tariamasi dėl atliekų deginimo pajėgumų didinimo.
„Šiuo metu „Ignitis grupė“ valdo Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Planų investuoti į dar vieną naują jėgainę nėra“, – Eltai teigė VKJ atstovė Rima Aukštuolytė.
Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymu, visi VKJ pajėgumai šiuo metu skiriami sostinei.
„Mes neatsisakome priimti atliekų iš kitų regionų, tačiau šiuo metu, esant paskelbtai ekstremaliai situacijai Vilniaus regione, srautus skirsto Vilniaus ESOC“, – tikino R. Aukštuolytė.
Pasak VKJ atstovės, šiuo metu jėgainės galimybes deginti sostinės regiono atliekas riboja filtrai.
„Įprastai juos keičiant jėgainė stabdoma, tačiau radome techninį sprendimą, kuris kol kas leidžia keisti filtrus nestabdant jėgainės. Procesas dėl to yra šiek tiek lėtesnis, planuojama užbaigti iki rugsėjo vidurio, tačiau tai leidžia į jėgainę kasdien priimti atliekas ir prisidėti prie jų kiekio mažinimo“, – teigė ji.
VKJ skaičiuoja, kad dėl užsikimšusių filtrų jėgainė gali sudeginti iki 450 tonų atliekų per parą, tačiau bendrovė siekia kuo greičiau atlikti filtrų keitimą, kad šios apimtys padidėtų.
„Kol nepakeitėme didžiosios dalies filtrų, (atliekų deginimo – ELTA) planavimas vyksta savaitei į priekį. Kai pakeisime didžiąją dalį filtrų, matysime, kaip keičiasi jėgainės techninės deginimo galimybės“, – nurodė R. Aukštuolytė.
Kaip skelbė ELTA, dėl liepą kilusios šiukšlių krizės iššūkių dėl atliekų rūšiavimo kyla ir kitiems regionams – ne tik Vilniaus, bet ir Utenos bei Alytaus.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas anksčiau sakė, kad, jei VKJ ir toliau atliekas priims tik iš sostinės apylinkių, rugpjūčio pabaigoje Alytaus regiono savivaldybės bus priverstos diskutuoti dėl ekstremalios situacijos skelbimo.
Šiukšlių krizė šią liepą suintensyvėjo po pernai kilusio gaisro Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje, po kurio nepavyko iki galo atkurti gamyklos veiklos.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) dėl privataus operatoriaus „Energesman“ esą nevykdomų įsipareigojimų liepą nutraukė sutartį dėl Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operavimo.
Dėl to kilo teisinis ginčas, liepos pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas tenkino VAATC prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo uždrausti „Energesman“ trukdyti centro atstovams patekti į gamyklos teritoriją, o VAATC taip pat perėmė gamyklos operavimą.
Šiuo metu „Energesman“ teismui yra apskundęs VAATC sprendimą nutraukti sutartis.
Kad galėtų susitvarkyti su gamykloje likusiomis šiukšlėmis ir kasdieniu srautu, VAATC pasirašė sutartis su trimis privačiais partneriais „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“.
VAATC vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad yra ieškoma teritorijos, kurioje būtų galima saugoti Vilniaus regiono išrūšiuotas ir deginimui tinkančias atliekas – kietąjį atgautąjį kurą.
