Tomas L.
„Dėl prioritetų klausimų nekyla – aišku, kad tai yra (geležinkelių – BNS) saugumas. Jeigu tą dalyką (Vilniaus stoties modernizavimą – BNS) galėsime pasidaryti iš europinių lėšų, tai tada tą klausimą nagrinėsime ir tiktai tokiu būdu jis turi šansą išjudėti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete sakė A. Rumskas.
„Per ketverius metus turėtume arba gauti europinį finansavimą, arba negauti ir tada tas projektas arba numirs, arba bus paverstas į kosmetinės peržiūros projektą, kas irgi neatmestina“, – pridūrė jis.
Sureagavo į Sabučio pastabą
Taip LTG vadovas atsakė į buvusio susisiekimo ministro, Seimo nario Eugenijaus Sabučio pastabą, jog LTG prašo papildomo finansavimo infrastruktūros atnaujinimui, tačiau planuoja modernizuoti Vilniaus geležinkelio stotį.
„Ar čia tikrai tokiu metu būtina (investicija – BNS)? Man būnant ministru aš labai stipriai oponavau šiam klausimui“, – posėdyje sakė E. Sabutis.
A. Rumsko teigimu, yra nemaža galimybė, kad pinigų projektui atsiras kitame – 2028–2034 metų ES biudžete: „Yra labai didelė tikimybė, kad galbūt galėsime šitą projektą prasifinansuoti iš europinių lėšų.“
„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonės „LTG infra“ vadovas Vytis Žalimas pakartojo, kad lėšų infrastruktūros atnaujinimui trūksta.
„Senoji infrastruktūra yra sena ir modernizacijai lėšų turime labai ribotą kiekį resursų. Tuos resursus nukreipiame į pagrindines arterijas. Tos regioninės linijos pamažu lėtėja, – komiteto posėdyje kalbėjo V. Žalimas. – Mes greičius ten mažiname, kad nenutiktų jokių avarijų.“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad LTG siekė projektą pradėti iškart, tačiau dėl ministerijos pasipriešinimo jis buvo atidėtas ketveriems metams.
„Ministerijos intensyviu darbu pasirašyta atidėjimo sutartis, nes visą laiką buvo noras LTG čia ir dabar turėti tuos rangos darbus ir investuoti apie 150 mln. eurų į „Vilnius connect“ projektą, kai labai aiškiai sakoma – prioritetas turi būti nusidėvėjusi infrastruktūra“, – komiteto posėdyje sakė J. Taminskas.
Ministras svarstė, kad projekto darbai gali prasidėti ir vėliau nei po ketverių metų: „Labai rimtas klausimas, ar ir po ketverių metų galės startuoti, nes dabartiniai skaičiavimai rodo, kad reikia šimtų milijonų atstatyti geležinkelių infrastruktūrą.“
Jis atkreipė dėmesį į Latviją, kuri investavo į naują Rygos geležinkelių stotį, tačiau vėliau turėjo mažiau lėšų europinės vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Turi būti paskirstytos (lėšos – BNS) racionaliai ūkiškai, o ne kuriama vizitinė kortelė ir neinama Latvijos (keliu – BNS), kai pasistatome Rygos stotį ir neturime pinigų „Rail Balticai“, – akcentavo ministras.
Šaltinis:
BNS
