Europa dar turi galimybę pasiruošti galimai didesnei konfrontacijai su Rusija, tačiau langas tam nėra begalinis. Tokią žinią Europos valstybėms pasiuntė Ukrainos prezidento biuro vadovas ir buvęs karinės žvalgybos vadovas generolas Kyrylo Budanovas.

Jo perspėjimas ypač išsiskiria dėl asmeninės patirties. Budanovas buvo vienas svarbiausių Ukrainos žvalgybos vadovų per plataus masto Rusijos invaziją ir matė, kaip grėsmė, kuri ilgą laiką buvo vertinama kaip galima, 2022 metais virto tikru karu.

Dabar jo žinutė Europai paprasta: blogiausia klaida būtų manyti, kad pasiruošti visada bus galima vėliau.

„Realybė ne pasibels į duris“

Budanovas ragina Europos valstybes daug rimčiau vertinti ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę.

Jo teigimu, saugumo situacija gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

Jis perspėjo, kad gali ateiti momentas, kai pasiruošimui paprasčiausiai nebeliks pakankamai laiko.

Tai vienas griežčiausių pastarojo meto jo perspėjimų Europai.

Tačiau šių žodžių nereikėtų suprasti kaip pranešimo, kad Rusija jau nusprendė pulti NATO arba kad žinoma konkreti būsimo karo data.

Budanovas kalba apie riziką ir būtinybę jai pasiruošti.

Ukraina jau kartą matė panašų scenarijų

Šis perspėjimas ukrainiečiams turi kitokią reikšmę nei daugeliui Vakarų Europos valstybių.

Prieš 2022 metų vasario invaziją taip pat buvo daug diskusijų, ar Vladimiras Putinas iš tiesų ryšis pradėti plataus masto karą.

Rusijos kariuomenė telkėsi aplink Ukrainą, Vakarų žvalgybos perspėjo apie invazijos pavojų, tačiau iki paskutinės akimirkos daliai politikų ir visuomenės buvo sunku patikėti, kad Maskva tikrai žengs tokį žingsnį.

Vasario 24-osios rytą teorinės diskusijos baigėsi.

Būtent šios patirties kontekste reikia vertinti dabartinius Budanovo žodžius.

Europa jau pradėjo keistis

Budanovo perspėjimas nuskamba tuo metu, kai Europa ir pati sparčiai stiprina gynybinius pajėgumus.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis NATO valstybių pradėjo didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą, stiprinti oro gynybą ir rytinį Aljanso flangą.

Ypač dideli pokyčiai vyksta Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Lietuvai ši tema ypač aktuali dėl geografinės padėties – šalis ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Todėl tai, kas Vakarų Europoje gali atrodyti kaip tolima strateginė diskusija, Baltijos regione vertinama gerokai jautriau.

Tačiau panikuoti pagrindo nėra

Kalbant apie tokius perspėjimus labai svarbu atskirti du dalykus.

Rusijos keliama ilgalaikė grėsmė Europai yra rimtai vertinama. Tačiau tai nėra tas pats, kas žinojimas, jog Rusija konkrečią dieną ar konkrečiais metais puls NATO.

Viešai nėra patvirtintos informacijos, kad Maskva būtų priėmusi tokį sprendimą.

Be to, puolimas prieš NATO valstybę reikštų visiškai kitokio masto konfliktą nei karas Ukrainoje.

NATO kolektyvinės gynybos principas numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę gali būti vertinamas kaip išpuolis prieš visas.

Tai yra viena pagrindinių atgrasymo priemonių.

Budanovo žinutė – ne apie rytojaus karą

Jo perspėjimo esmė kitokia.

Gynybai pasiruošti per kelias savaites neįmanoma.

Reikia žmonių, infrastruktūros, pramonės pajėgumų, logistikos, civilinės saugos ir politinių sprendimų.

Dalis šių procesų trunka metus.

Todėl, Budanovo požiūriu, pasirengimą reikia pradėti ne tada, kai grėsmė jau tampa neišvengiama, o gerokai anksčiau.

Tai iš esmės yra atgrasymo logika: kuo valstybė ir jos sąjungininkai geriau pasiruošę gintis, tuo mažiau patrauklu priešininkui apskritai bandyti juos pulti.

Europai siunčiamas ne pirmas toks signalas

Apie būtinybę Europai stiprinti savo gynybą pastaruoju metu kalba ne vien Ukraina.

NATO ir Europos valstybių saugumo institucijos taip pat vertina Rusijos karinės pramonės plėtrą bei ilgalaikį Maskvos pasirengimą konfrontacijai su Vakarais.

Kartu būtina nepamiršti, kad Rusija tebėra stipriai įsitraukusi į karą Ukrainoje ir patiria didelių ekonominių bei karinių sąnaudų.

Todėl galimybė ateityje kelti grėsmę NATO ir realus sprendimas pradėti karą su NATO yra du skirtingi dalykai.

Būtent dėl to rimtas pasirengimas neturėtų virsti visuomenės bauginimu.

Lietuvai ši žinutė skamba ypač garsiai

Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, todėl mūsų saugumas tiesiogiai priklauso ne tik nuo nacionalinių pajėgumų, bet ir nuo viso Aljanso gebėjimo greitai reaguoti.

Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad rytinio flango stiprinimas vyksta jau dabar.

Tačiau Budanovas ragina Europą žiūrėti dar toliau.

Jo mintis paprasta: nereikia laukti momento, kai grėsmė taps akivaizdi visiems.

Ukraina jau patyrė, kaip greitai perspėjimai gali tapti realybe. Todėl dabar žmogus, daugelį metų buvęs pačiame Ukrainos žvalgybos centre, Europai siunčia vieną svarbiausių žinučių – pasirengti reikia tol, kol tam dar yra laiko.