Velykiniai desertai, kurių profesorius Stukas pataria vengti: sudėtyje – tylus blogis

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius, profesorius R. Stukas sako, kad parduotuvių lentynose šventiniu periodu išties padaugėja įvairiausių teminių saldumynų, kurie ypač vilioja mažuosius savo spalvomis.

„Šventiniu periodu parduotuvėse tikrai būna įvairiausių ir būtent tai šventei sukurtų saldumynų ir saldainių, tortų ir pyragaičių, kurie tikrai yra orientuoti iškart tai temai – ar tai būtų Velykos, ar Kalėdos. Ir jas perka. O vaikai ypač ir laukia tokių, nes paprastai tie saldumynai būna gražiai atrodantys. Jeigu Velykos, tai įvairūs kiaušiniai, zuikučiai, dar kokie nors kiškučiai, kartais būna ir rinkiniai tokių įvairių saldumynų, kurie vaikams yra gražūs“, – svarsto jis.

Nors vizualinis patrauklumas dažnai lemia norą paragauti, o ypač mažiesiems, ryškios spalvos ir išskirtiniai skoniai dažnai reiškia ir gausų maisto priedų kiekį. Pridėtinės medžiagos, pabrėžia profesorius, neretai yra žalingos mūsų sveikatai. Todėl renkantis saldumynus profesorius ragina atidžiai vertinti jų sudėtį – ypač atkreipti dėmesį į gamyboje naudotus riebalus ir maisto priedus.

„Reikia žiūrėti, kokios yra sudedamosios dalys ir atkreipti dėmesį būtent į riebalus, nes gali būti ir koks riebalų mišinys, o iš to, kokie riebalai, jau galima spręsti [apie šokoladinio gaminio kokybę], ir dar galima pažiūrėti, o kiek yra įvairių maisto priedų, nes kartais mums gal ir visai gražiai atrodo, jeigu šokoladas koks pamargintas arba yra įvairių sintetinių dažiklių panaudota, bet maisto dažikliai, kvapiosios medžiagos, kurios gaminiui suteikia juslines savybes, tikrai yra sveikatai didelės naudos nepriduodantys“, – aiškina R. Stukas ir pabrėžia, kad maisto priedai žymimi specialiais kodais.

„Tarkime, bus nurodyta E didžioji raidė ir skaičius, tai reiškia identifikacinį to maisto priedo numerį ir taip pat funkciją. Pavyzdžiui, gali būti parašyta dažiklis, E ir skaičius arba emulsiklis, E ir skaičius, arba kokia kvapioji medžiaga, E ir kažkoks skaičius“, – vardija jis.

Vis dėlto, kaip jau ir užsiminė profesorius, kalbant apie šokoladinius gaminius, atskiras dėmesys skiriamas sudėtyje esančių riebalų kokybei. Geriausia, jei sudėtyje randamas kakavos sviestas – šis paprastai žymi aukštesnę gaminio kokybę. Tačiau neretai sudėtyje galima rasti palmių aliejaus. Pastarasis – ypač nepalankus sveikatai.

„Palmių aliejus, iš vienos pusės žmogus gali pagalvoti, kad augalinis aliejus, nieko blogo, bet palmių aliejuje yra labai daug sočiųjų riebalų rūgščių. Toks šokoladas, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, tikrai yra visiškai nerekomenduotinas, nes yra sveikatai nepalankus, todėl jo grynu pavidalu parduotuvėse mes nematome, bet aišku, gamintojai jo deda į produktus.

Tos sočiosios riebalų rūgštys didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir didina aterosklerozės riziką, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Kartais žmonėms atrodo, kad čia yra vyresnio amžiaus žmonių bėdos, bet jeigu kalbant apie profilaktiką, tai bet kokių ligų, tuo labiau širdies ir kraujagyslių sistemos, profilaktika nuo gimimo turi prasidėti, o ne tada, kada žmogus suserga. Atrodo, kad nekaltas gaminys yra tas šokoladinis kiaušinis, bet ten yra ne tik kad nieko gero, bet ir blogai veikiančio sveikatą“, – tikina mitybos ekspertas.

Profesorius atkreipia dėmesį ir į mažiau pastebimus aspektus – pridėtinį cukrų bei galimas alergines reakcijas.

„Šokoladas yra toks produktas, kuris daliai vaikų gali būti sukeliantis alergiją. Ir kartais ta alergija nebūtinai pasireiškia taip, kaip žmonės įsivaizduoja, – kažkokie bėrimai, paraudimai, dideli niežėjimai. Ji gali pasireikšti ir ne ypatingai ryškiai, gali jautrinti organizmą, o jau ateityje gali būti ryškesnės reakcijos.

Dar yra toks niuansas, kad jeigu yra šokoladas, nesvarbu, kokiame pavidale – ar kiaušinio, ar zuikučio, ar plytelės – jo sudėtyje yra cukraus, to vadinamojo pridėtinio cukraus, kurio Lietuvos gyventojai, kaip rodo tyrimai, suvartoja kone dvigubai daugiau, nei rekomenduojama. Tai čia yra blogai“, – nurodo pašnekovas.

Pasiteiravus, kokios yra rekomenduotinos cukraus dozės per dieną, profesorius pabrėžia, kad pridėtinio cukraus mūsų mitybos racione apskritai turėtų nebūti.

„Jeigu žiūrint pagal visas rekomendacijas, tai pridėtinio cukraus mes išvis turėtume vengti ir tokios normos net nėra nustatyta. Yra nustatyta tų įvairių cukrų rekomendacija, nes gali būti tie cukrūs įvairūs, todėl sudėtyje jie ir vadinami „cukrūs“ – ū ilgoji. Cukrūs maisto racione turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų gaunamų kalorijų.

Bendrai iš angliavandenių mes turime gauti nemažai kalorijų, bet kiti angliavandeniai yra stambiamolekuliniai, jie yra daržovėse, grūdiniuose produktuose, tai ten yra polisacharidai, pavyzdžiui, krakmolas, kurie mums tikrai yra reikalingi, o čia [saldumynuose] yra smulkiamolekuliniai angliavandeniai, jie vadinasi cukrūs, tai iš jų turime gauti ne daugiau kaip 10 proc. kalorijų“, – aiškina R. Stukas.

Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad didžiausia problema slypi ne pačiuose šventiniuose saldumynuose, o jų vartojimo dažnyje: „Aišku, tokių produktų, ar tai būtų velykiniai, ar ne velykiniai, vartojimą rekomenduojama riboti ir netgi visų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgyklose privalo kabėti maisto pasirinkimo piramidė, kad jau vaikai matytų, jog tie saldumynai, saldainiai yra pačioje piramidės viršūnėje, tai reiškia, kad jų vartojimą reikia riboti.“

Jis akcentuoja, kad vienkartinis pasimėgavimas šventės metu nėra problema, tačiau rizika atsiranda tuomet, kai saldumynai tampa kasdienybės dalimi.

„Aišku, vienkartinis suvalgymas, jei per šventes suvalgys kiaušinį šokoladinį, kokį zuikį ar du, tai nieko neatsitiks. Paprastai, kai mes kalbame apie tokių maisto produktų įtaką sveikatai, kurie yra nepageidautini maisto racione, tai mes kalbame apie kasdienę mitybą. Jeigu kiekvieną dieną valgys tuos šokoladinius kiaušinius, tai tikrai bus blogai, bet jeigu atsakingai tėvai žiūri į vaiko mitybą ir šventiniai atributai tik per šventę ir tie šokoladiniai kiaušiniai tik per šventę, jų nėra per daug, tai nieko tokio“, – ramina profesorius.

Tad galutinė atsakomybė, anot R. Stuko, tenka tėvams – būtent jie formuoja vaikų santykį su maistu: „Jeigu vaikas supras, kad tokie šokoladiniai gaminiai yra tik šventėms, per metus keletą kartų, tai jokios problemos, bet jeigu vaikui kiekvieną dieną norima daryti šventę arba jam atsilyginti už kažką gero, kad jis gerai pasirodė kur nors, tai čia jau yra blogai, čia jau yra tėvų problema.“

Tačiau jis visgi siūlo grįžti prie paprastesnių, natūralesnių sprendimų.

„Šiaip tai turėtų būti akcentas į konkrečią šventę, kodėl tai yra šventė. O jau saldainiai neturėtų būti pagrindinis maistas. Jau geriau margutis su natūraliais dažais nudažytas, geriau tokį suvalgyti, o ne šokoladinį kiaušinį“, – svarsto jis.