Tomas L.
Būtent dėl tokių situacijų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje periodiškai keliami klausimai, kaip užtikrinti, kad eisme dalyvautų techniškai saugios transporto priemonės, tačiau kartu vairuotojams nebūtų sukuriama perteklinė administracinė našta.
Diskusijose taip pat aiškinamasi, kaip atskirti realų pavojų eismo saugumui keliančius automobilius nuo smulkių ar kosmetinių pažeidimų turinčių transporto priemonių bei kokios techninės kontrolės priemonės būtų efektyviausios.
EP siūlo daugiau lankstumo techninėms apžiūroms
Europos Parlamentas (EP) pritarė deryboms su ES Taryba dėl atnaujintų transporto priemonių techninės apžiūros taisyklių. Siūlomais pakeitimais siekiama peržiūrėti jau dešimtmetį galiojančius reikalavimus ir juos pritaikyti dabartinei situacijai keliuose.
Europarlamentarai palaiko siūlymą suteikti daugiau lankstumo vairuotojams ir leisti techninę apžiūrą atlikti ne tik toje valstybėje, kurioje automobilis registruotas, bet ir kitoje ES šalyje.
Tuo metu siūlymui dažninti technines apžiūras senesniems nei 10 metų automobiliams EP nepritarė. Parlamentas nepritaria idėjai tokius automobilius tikrinti kasmet vietoje dabar galiojančios dvejų metų tvarkos.
Siekiama stiprinti kovą su ridos klastojimu bei lengviau identifikuoti techniškai netvarkingas transporto priemones. EP nariai palaiko idėją įpareigoti servisus ir remonto įmones fiksuoti automobilių ridą nacionalinėse duomenų bazėse, kai remonto darbai trunka ilgiau nei valandą.
Į techninių apžiūrų sąrašą taip pat norima įtraukti daugiau šiuolaikiniuose automobiliuose veikiančių elektroninių saugumo sistemų, pavyzdžiui, oro pagalvių ar automatinio avarinio stabdymo funkcijų tikrinimą.
Daugiau dėmesio planuojama skirti ir transporto priemonių patikroms keliuose bei taršos kontrolei. Siūloma diegti nuotolines taršos stebėsenos sistemas, kurios padėtų nustatyti labiausiai teršiančius automobilius bei nukreipti juos papildomai techninei apžiūrai.
Kilus įtarimams dėl techninių manipuliacijų ar per didelės taršos, transporto priemonei galėtų būti paskirta techninė ekspertizė. Taip pat numatoma ir daugiau dėmesio skirti elektromobilių ir hibridų baterijų būklės vertinimui.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonė negalėtų sėkmingai praeiti techninės apžiūros, jei gamintojas būtų paskelbęs privalomą atšaukimą dėl gamyklinio defekto, tačiau savininkas jo nebūtų pašalinęs.
EP pozicijai pritarė 369 europarlamentarai, 126 balsavo prieš, o 84 susilaikė.
Griežtesnė techninė kontrolė
Dalis ekspertų vis dėlto atkreipia dėmesį, kad griežtesnė techninė kontrolė neturėtų sukurti perteklinės naštos vairuotojams.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Plėtros departamento vadovas Vaidotas Survila, komentuodamas Lietuvoje svarstytus pokyčius dėl po avarijų apgadintų automobilių kontrolės, atkreipė dėmesį, kad siekis didinti eismo saugumą yra suprantamas, tačiau griežtesnis reguliavimas kartu kelia klausimų dėl proporcingumo ir praktinio įgyvendinimo.
„Vien faktas, kad draudimo išmoka buvo išmokėta tiesiogiai draudėjui ar nukentėjusiajam, savaime nereiškia, kad transporto priemonė nebuvo remontuota arba kad ji yra techniškai nesaugi, ypač, jei sugadinimai smulkūs“, – aiškino jis.
V. Survila taip pat pabrėžia, kad griežtesnė techninė kontrolė ar papildomi reikalavimai vairuotojams neturėtų būti taikomi neįvertinus realios transporto priemonės būklės bei sugadinimų masto.
Pasak jo, itin svarbu aiškiai atskirti reikšmingus pažeidimus nuo kosmetinių ar eismo saugumui įtakos neturinčių defektų.
Be to, griežtesni reikalavimai neturėtų sukurti perteklinės administracinės ir finansinės naštos vairuotojams, ypač tais atvejais, kai kalbama apie minimalius transporto priemonės pažeidimus.
„Vairuotojai būtų verčiami galvotrūkčiais kreiptis į remonto įstaigas ir atlikti neeilinę techninę apžiūrą net ir minimalios žalos atvejais, vien tam, kad išvengtų rizikos prarasti leidimą dalyvauti eisme“, – pažymėjo V. Survila.
Lietuvoje jau svarstyta griežtinti po avarijų apgadintų automobilių kontrolę
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad panašios diskusijos dėl griežtesnės transporto priemonių kontrolės šią savaitę vyko ir Lietuvoje. Seime buvo registruotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, numatančios papildomą kontrolę po eismo įvykių stipriai apgadintiems automobiliams.
Pagal siūlytą tvarką, jei draudikai ar ekspertai nustatytų, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga arba po avarijos jis liktų nesuremontuotas, transporto priemonei galėtų būti panaikinta techninė apžiūra. Į eismą toks automobilis galėtų grįžti tik po papildomos patikros ir saugumo patvirtinimo.
Pataisų iniciatoriai Simonas Gentvilas ir Lukas Savickas teigė, kad dabartinis reguliavimas palieka spragų tais atvejais, kai draudimo išmoka išmokama pinigais, tačiau nėra aišku, ar automobilis iš tiesų buvo suremontuotas.
„Esame garantuoti, kad eisme dalyvaujantys automobiliai būtų apdrausti. Tačiau nesame užtikrinti, kad jie būtų tinkamai suremontuoti“, – anksčiau sakė S. Gentvilas.
Pataisų autoriai taip pat akcentavo, kad dalis po avarijų apgadintų automobilių į eismą grįžta be tinkamo remonto, o tai, anot jų, prisideda prie šešėlinės remonto rinkos augimo.
Vis dėlto pataisos nebuvo priimtos – po pateikimo Seime joms nebuvo pritarta.
