Tomas L.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį rengia kasmetinę propagandinę spaudos konferenciją, kurioje atsakinėja į žurnalistų ir gyventojų klausimus.
Į spaudos konferenciją atvyko ir Vakarų žiniasklaidos atstovai, tačiau praėjusiais metais jiems buvo leista užduoti tik du klausimus. Didžiąją dalį eterio užima valstybiniai naujienų portalai ir įvairių šalies regionų atstovai.
„Žinoma, bus atstovų iš draugiškų šalių, taip pat ir tokių, kurie toliau dirba čia iš nedraugiškų šalių. Jie turės galimybę užduoti klausimus, kaip ir visi kiti“, – antradienį tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Renginys, vadinamas „Tiesiogine linija“, vyksta tiesioginės klausimų-atsakymų sesijos principu. Šis renginys beveik kasmet vyksta nuo 2001 metų, išskyrus trejus metus – 2004, 2012 ir 2022-uosius.
Kremlius tvirtina, kad Rusijos visuomenė uždavė beveik 3 mln. klausimų, kurie buvo atidžiai peržvelgti.
Kaltinimai Ukrainai
V. Putino spaudos konferencija prasidėjo įprastais kaltinimais Ukrainai.
Rusijos vadovas paminėjo tariamą 2014 m. perversmą Ukrainoje, per kurį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Pasak Kremliaus vadovo, šalis atsisako užbaigti šį konfliktą taikiomis priemonėmis ir nėra pasirengusi aptarti teritorinių nuolaidų.
V. Putino teigimu yra „tam tikrų signalų, rodančių, kad jie pasirengę įsitraukti į tam tikro pobūdžio dialogą“.
Rusijos vadovas spaudos konferencijoje dar kartą įrodė, kad nenori ieškoti kompromiso.
Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad norint užbaigti karą, turi būti pašalintos „pagrindinės priežastys, lėmusios šią krizę“. Tai – dažnai Kremliaus kartojami argumentai, kurie bando pateisinti nelegalią 2022 m. plataus masto invaziją.
Analitikų vertinimu, “priežasčių šalinimo“ reikalavimas yra maksimalistinis ir nerealistiškas, iš esmės reiškiantis žeminančias nuolaidas iš Ukrainos.
Kremliaus vadovas toliau žarstėsi kaltinimais, neva 2022 m. Ukrainos valdžia pati pradėjo karą rytinėje šalies dalyje.
V. Putinas primygtinai tvirtino, esą Ukraina turėjo „palikti žmones ramybėje ir leisti jiems patiems pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“.
„Tada jie nenorėjo jiems to leisti“, – pridūrė jis.
Aptars taikos planą ir paskolą Ukrainai
Tikimasi, kad renginyje bus aptarti įvairūs vidaus ir užsienio politikos klausimai. Vakar Europos Sąjunga (ES) priėmė sprendimą paskolinti Ukrainai 90 mlrd. eurų, tad V. Putinas gali sureaguoti ir į šį įvykį.
V. Putinas turėtų aptarti ir nuo nuo lapkričio vykstančias įtemptas derybas dėl taikos plano Ukrainoje. Diskusijos pradžių rėmėsi 28 punktų pasiūlymo projektu, kuris reikalavo iš Ukrainos reikšmingų nuolaidų ir buvo pramintas Kremliaus pageidavimų sąrašu.
D. Peskovas anksčiau teigė, kad Rusija ruošiasi „atitinkamiems kontaktams“ su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl rengiamos taikos plano galutinės versijos.
