Aidas Užkuraitis
Trys dienos.
Būtent toks skaičius nuskambėjo kalbant apie scenarijų, kurio Baltijos šalys nenorėtų niekada pamatyti realybėje.
Tačiau šį kartą perspėjimas atskriejo ne iš politiko ar teorinio karo analitiko.
Apie tai prabilo Ukrainos kariuomenės Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, fronte geriau žinomas šaukiniu „Madyar“.
Jo vertinimu, NATO valstybės gali pernelyg optimistiškai vertinti savo pasirengimą visiškai kitokiam karui nei tam, kuriam Europa ruošėsi prieš dešimtmetį.
Ir didžiausia problema, anot jo, gali slypėti ne ten, kur daugelis tikėtųsi.
„Per tris dienas“
Brovdi neatmeta scenarijaus, kad Rusija ateityje galėtų pamėginti surengti labai greitą operaciją prieš vieną iš Ukrainos sąjungininkių.
Kalbėdamas apie Baltijos regioną jis pateikė itin griežtą vertinimą – viena iš Baltijos valstybių tokiame hipotetiniame scenarijuje galėtų būti okupuota per tris dienas.
Svarbu pabrėžti: tai nėra žvalgybos pranešimas apie jau suplanuotą Rusijos puolimą.
Tai Ukrainos karininko pateiktas galimos grėsmės scenarijus ir perspėjimas NATO valstybėms.
Tačiau Brovdi argumentas tuo nesibaigia.
Jis mato problemą, kurią Ukraina pažįsta labai gerai
Karas Ukrainoje per kelerius metus smarkiai pasikeitė.
Bepiločiai orlaiviai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio karo technologijų.
Brovdi atkreipia dėmesį į milžinišką jų naudojimo mastą Ukrainoje ir perspėja, kad daugelio NATO valstybių gynybos sistemos buvo kuriamos visai kitokioms sąlygoms.
Jo nuomone, būtent čia Vakarai gali pervertinti savo pasirengimą.
Ukrainos pajėgos per karą buvo priverstos itin greitai prisitaikyti prie naujų technologijų, o NATO valstybėms tokios realios karo patirties trūksta.
Vien rugpjūčio skaičius – iškalbingas
Brovdi atkreipė dėmesį į Rusijos naudojamų bepiločių orlaivių mastą.
Jo pateiktu vertinimu, rugpjūtį Rusija į Ukrainą vidutiniškai paleisdavo apie 300 „Shahed“ tipo dronų per dieną.
Tai reiškia ne vien didžiulį atakų skaičių.
Problema yra ekonominė.
Modernios oro gynybos priemonės gali kainuoti nepalyginamai daugiau nei masiškai gaminami dronai.
Todėl ilgai trunkantis konfliktas tampa ne tik karinės galios, bet ir pramonės, finansų bei gamybos pajėgumų išbandymu.
Ir panašus nerimas girdimas jau ne tik Ukrainoje
Šią savaitę Europos gynybos planuotojai, bendradarbiaujantys su NATO, taip pat perspėjo apie kitą problemą.
„The Guardian“ skelbia, kad Miuncheno saugumo konferencijos surengtame forume buvo išreikštas susirūpinimas, jog Europa šiuo metu gali būti nepakankamai pasiruošusi ilgai trunkančiam išsekimo karui su Rusija.
Problema – ne vien technika ar karių skaičius.
Kalbama ir apie visuomenių pasirengimą, politinę valią bei gebėjimą ilgą laiką išlaikyti didžiules gynybos pastangas.
Tai stebėtinai gerai sutampa su Brovdi siunčiama žinia.
Tačiau yra labai svarbi kita pusė
Perskaičius žodžius apie „tris dienas“ gali susidaryti įspūdis, kad NATO Baltijos regione beveik neturi kuo atsakyti.
Tai būtų klaidinga.
NATO oficialūs duomenys rodo, kad rytinis Aljanso flangas per pastaruosius metus buvo smarkiai sustiprintas.
Šiuo metu devyniose rytinio flango valstybėse dislokuotos daugianacionalinės NATO sausumos pajėgų grupės.
Viena jų yra Lietuvoje.
Lietuvoje taip pat plečiama nuolatinė Vokietijos karinė brigada, kurią planuojama iki 2027 metų išauginti iki maždaug 5 tūkst. karių.
NATO turi ir iš anksto parengtus regioninius gynybos planus bei pajėgas, skirtas greitam rytinio flango sustiprinimui.
O ką NATO sako apie grėsmę dabar?
Čia yra viena svarbiausių visos istorijos detalių.
NATO pareigūnas rugpjūčio 30 dieną „Reuters“ sakė, kad Aljansas mato intensyvėjančius Rusijos hibridinius veiksmus Europoje.
Tačiau kartu buvo pabrėžta:
šiuo metu NATO nemato neišvengiamos tiesioginės atakos grėsmės.
Tai iš esmės keičia Brovdi perspėjimo interpretaciją.
Jis nekalba apie tai, kad Rusijos kariuomenė rytoj ar kitą savaitę pradės invaziją į Baltijos šalis.
Jo žinutė skirta tam, kas galėtų nutikti ateityje, jeigu NATO nepakankamai greitai prisitaikytų prie karo Ukrainoje parodytų pokyčių.
Lietuva jau ruošiasi įvairiems scenarijams
Baltijos šalys galimų krizių scenarijus vertina rimtai.
Dar 2025 metais „Reuters“ skelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija rengia masinės civilių evakuacijos planus galimos Rusijos agresijos ar didelio karinio telkimo atvejui.
Tarp svarstomų scenarijų buvo ir situacija, kai prie Baltijos valstybių sienų sutelkiamos didelės Rusijos pajėgos.
Tačiau tokie planai savaime nereiškia, kad puolimas laikomas neišvengiamu.
Valstybės rengia planus būtent tam, kad blogiausiam scenarijui būtų pasiruošta iš anksto.
Todėl „trys dienos“ nėra svarbiausia šios istorijos dalis
Skaičius skamba dramatiškai.
Tačiau Brovdi siunčiama žinia yra platesnė.
Karas Ukrainoje parodė, kaip greitai keičiasi šiuolaikinio konflikto pobūdis.
Technologijos, masinė bepiločių sistemų gamyba, elektroninė kova ir gebėjimas greitai papildyti prarastas priemones tampa vis svarbesni.
O valstybės, kurios ruošiasi pagal ankstesnio karo taisykles, gali pastebėti atsilikimą tik tada, kai bus per vėlu.
Būtent dėl to Ukrainos vadas perspėja NATO neapsigauti vertinant savo pasirengimą.
Ne todėl, kad Baltijos šalių okupacija per tris dienas jau suplanuota.
O todėl, kad Ukraina savo akimis pamatė, kaip greitai gali pasikeisti karas.
Ir Brovdi žinutė Europai paprasta – pasirengti tam reikia dar prieš prasidedant krizei.
