Tomas L.
Europos lyderiai skubiai keliasi į Ženevą ir ruošiasi dar vienai kelionei į Vašingtoną po to, kai netikėtai pasirodė naujas JAV taikos planas. Pasak „Sky News“, Ukraina šiuo metu išgyvena bene pavojingiausią akimirką per visą karo laikotarpį.
Ukraina atsidūrė lemiamame taško dėl Trumpo siūlomo taikos plano / president.gov.ua nuotr.
Ukrainai ir jos Europos partneriams tenka veikti ekstremaliomis sąlygomis. JAV ir Rusijos rengiamas taikos projektas, kuriame numatytos reikšmingos Ukrainos nuolaidos, sukėlė paniką diplomatinėse sostinėse – Kijevui ir sąjungininkams teko imtis skubių pastangų, kad suvaldytų krizę.
Sekmadienį Ženevoje prasidėjo neplanuotos konsultacijos, kuriomis siekiama suformuoti bendrą Vakarų poziciją ir daryti įtaką sprendimams Baltuosiuose rūmuose.
Skubus diplomatinis maratonas
Vos prieš kelis mėnesius Europos lyderiai plūdo į Vašingtoną mėgindami atgręžti Trumpą nuo palankumo Putinui, kuris buvo juntamas po viršūnių susitikimo Aliaskoje. Atrodė, kad tuomet europiečiams pavyko jį pastūmėti link kolektyvinio veikimo.
Dabar istorija vėl kartojasi: Europos sostinės ruošiasi dar vienai skubiai kelionei į JAV, bandydamos pakeisti Trumpo kurso trajektoriją.
Konsultacijos Ženevoje, kurios turėjo būti tik JAV ir Ukrainos derybos, išsiplėtė iki plataus formato – jose dalyvauja aukšti pareigūnai iš kelių pagrindinių Europos valstybių.
Pagrindiniai pokalbiai numatyti tarp JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo ir Ukrainos delegacijos, tačiau diskusijoms įsibėgėjus prie jų prisijungė gausi grupė Europos diplomatų.
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris jau spėjo susisiekti su Trumpu – pasak šaltinių, pokalbis buvo „trumpas, bet veiksmingas“. Į Ženevą taip pat išvyko britų nacionalinio saugumo patarėjas Jonathanas Powellas, kuris beveik metus palaikė intensyvų ryšį su Trumpo komanda.
Netikėtas planas iš Vašingtono
Europos sostines pribloškė naujo JAV plano pasirodymas. Dokumente numatyti teritoriniai principai beveik visiškai atitinka tuos, kuriuos dar prieš Trumpo pergalę siūlė viceprezidentas J. D. Vance’as.
Vance’as garsėja skeptišku požiūriu į pagalbą Ukrainai, kritika Zelenskiui ir raginimais koncentruotis į vidaus reikalus. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad būtent jo įtaka sustiprino Vašingtono norą pasiekti greitą susitarimą.
Svarbų vaidmenį atlieka ir JAV armijos sekretorius Danas Driscollas – Vance’o draugas ir buvęs kursiokas, padedantis Trumpo komandai megzti ryšį su Ukrainos derybininkais.
Pavojingiausias etapas Europai ir Ukrainai
Artimiausiomis dienomis laukia keturi esminiai įvykiai:
- Ženevos konsultacijos nustatys pagrindines kryptis tolimesnėms diskusijoms.
- Europos „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas sieks suderinti bendrą atsaką į JAV planą.
- Europos lyderiai gali skubiai vykti į Vašingtoną – tikėtina, jau antradienį.
- Artėja Padėkos diena, iki kurios Trumpas iš pradžių norėjo pasirašyti susitarimą. Dabar jis pripažįsta, kad 28 punktų projektas nėra galutinis.
Net jei formalus susitarimas ir nebus pasiektas, neatmetama galimybė parengti supratimo memorandumą – dokumentą, kuris leistų išlaikyti derybų dinamiką ir parodyti Trumpui, kad procesas juda pirmyn.
Vašingtonas ir Europos sostinės neslepia nerimo: ši fazė gali kardinaliai pakeisti karo eigą, o pernelyg drastiški JAV sprendimai gali sukurti naujų, nevaldytų aplinkybių.
Trumpo taikos plano naujienos
Trumpo administracija intensyvina pastangas pasiekti naują susitarimą dėl Ukrainos, o sekmadienį JAV pasiuntiniai Ženevoje susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Nors 28 punktų planas sulaukė daug kritikos, Vašingtonas tvirtina, kad tai nėra ultimatumas ir dokumentas gali būti koreguojamas.
„Washington Post“ teigimu, vienas iš Ukrainos derybininkų Vašingtone aptarė galimybę, kad Zelenskis galėtų sutikti trauktis iš Donbaso ir mažinti ginkluotąsias pajėgas mainais į taiką.
