Ukraina paviešino Lietuvai nepatogius faktus: kol Rusija griauna Ukrainos uostus, per mūsų šalį keliauja rusiški grūdai

Lietuva garsiai deklaruoja paramą Ukrainai, tačiau naujas ukrainiečių tyrimas atskleidė nemalonią situaciją. Kol Rusija atakuoja Ukrainos grūdų eksportą, rusiška žemės ūkio produkcija toliau gabenama per Lietuvos teritoriją. Ukrainos karinė žvalgyba atkreipė dėmesį į Lietuvoje registruotą bendrovę „Dognus“ ir jos galimus ryšius su įtakingais Kaliningrado verslininkais. Įtarimai dar rimtesni: bendrovė gali būti naudojama sankcijų ribojimams apeiti. Tačiau ar tai įrodyta, ir kodėl Lietuva iki šiol neuždraudė tokio tranzito?

Lietuvos ir Ukrainos santykiai nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios pasižymi aktyvia politine, karine ir humanitarine parama.

Tačiau spalio 9 dieną viešumoje pasirodžiusi informacija iškėlė klausimą, apie kurį Lietuvoje kalbama gerokai rečiau – rusiškų grūdų tranzitą per šalies teritoriją.

Ukrainos karinės žvalgybos duomenys ir žurnalistinis tyrimas atskleidė verslo ryšius, kurie, tyrėjų vertinimu, gali būti reikšmingi Rusijos žemės ūkio produkcijos eksportui į užsienio rinkas.

Šios istorijos centre atsidūrė Lietuvoje registruota bendrovė „Dognus“.

Kol Ukraina praranda milijardus, Rusija ieško naujų kelių

Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne tik fronto linijoje.

Vienas svarbiausių ekonominės kovos elementų – grūdų eksportas.

Ukraina yra reikšminga pasaulinės žemės ūkio produkcijos tiekėja, todėl jos uostų ir transporto infrastruktūros veikla turi didelę įtaką šalies ekonomikai.

Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos uostus, transporto infrastruktūrą ir kitus objektus, susijusius su žemės ūkio produkcijos eksportu.

Ukrainos pareigūnų pateiktais duomenimis, per vasarą buvo atakuota dešimtys prekybinių laivų, gabenusių ukrainietišką produkciją.

Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atstovai perspėja, kad dėl tokių išpuolių šalis gali prarasti milijardus dolerių pajamų.

Tuo pat metu pati Rusija susiduria su sunkumais eksportuodama savo produkciją tradiciniais maršrutais.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama alternatyviems transportavimo keliams.

Vienas jų – Baltijos šalys.

Lietuvos vardas atsidūrė ukrainiečių tyrimo centre

Ukrainos leidinys „Babel“ išnagrinėjo Rusijos grūdų eksporto maršrutus per Baltijos regioną.

Tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko nevienodas priemones rusiškų grūdų tranzitui riboti.

Estija jau ėmėsi griežtesnių apribojimų.

Latvijoje taip pat svarstomi papildomi ribojimai, įskaitant didesnius muitus ir tranzito draudimą.

Lietuva kol kas nėra įvedusi bendro rusiškų grūdų tranzito draudimo.

Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais Rusijos kilmės grūdai vis dar gali būti gabenami per Lietuvos teritoriją, jeigu jų vežimas nepažeidžia galiojančių sankcijų ir kitų teisės aktų.

Ši aplinkybė sukėlė klausimų Ukrainoje.

Kodėl šalis, kuri aktyviai remia Ukrainos kovą prieš Rusijos agresiją, vis dar leidžia tam tikrą rusiškos produkcijos tranzitą?

Atsakymas susijęs su sankcijų teisiniu reguliavimu, prekybos taisyklėmis ir politiniais sprendimais.

Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad problema gali būti sudėtingesnė.

Vienos bendrovės skaičiai privertė suklusti

Tyrime išskirta Lietuvoje registruota bendrovė „Dognus“.

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas Ukrainos žurnalistams nurodė, kad ši bendrovė yra viena iš reikšmingų rusiškų grūdų tranzito dalyvių.

Jo pateiktais duomenimis, 2025 metais bendrovė pervežė maždaug 150–200 tūkstančių tonų grūdų.

Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius buvo pasiektas panašus kiekis.

Jeigu tokia tendencija tęstųsi, bendras metinis kiekis galėtų siekti apie 270 tūkstančių tonų.

Tai reikšmingas produkcijos srautas.

Tačiau pats tranzito mastas savaime nereiškia neteisėtos veiklos.

Svarbiausia nustatyti, iš kur kilusi produkcija, kas yra tikrieji jos savininkai, kokios įmonės gauna pajamas ir ar nepažeidžiami galiojantys ribojimai.

Būtent šie klausimai tapo ukrainiečių tyrimo pagrindu.

Už lietuviškos bendrovės – įtakingų Kaliningrado verslininkų šešėlis

Ukrainos žurnalistai ir karinė žvalgyba atkreipė dėmesį į brolius Aleksandrą ir Dmitrijų Dolgovus.

Jie siejami su stambiu Kaliningrado srities žemės ūkio verslu „Dolgov Group“.

Šis holdingas valdo didelius žemės ūkio plotus, grūdų saugojimo infrastruktūrą ir transportavimo pajėgumus.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, bendrovės veikla apima daugiau kaip pusę Kaliningrado srities žemės ūkio paskirties plotų.

Kasmet holdingas pagamina šimtus tūkstančių tonų grūdų.

Jo produkcija eksportuojama į užsienio rinkas.

Tačiau tyrėjams klausimų sukėlė ne vien verslo mastas.

Svarbiausia – brolių Dolgovų ryšiai su Lietuvoje registruota bendrove „Dognus“.

Dokumentuose aptikta istorija, prasidėjusi dar 2012 metais

Bendrovė „Dognus“ Lietuvoje buvo įregistruota 2012 metų rugsėjį.

Ukrainos žvalgybos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad jos steigimo istorijoje figūravo ir broliai Dolgovai.

Vėliau bendrovės akcininkai keitėsi.

2016 metais Aleksandras Dolgovas bendrovę pardavė Lietuvos piliečiui Povilui Norkūnui.

2018 metais savininku tapo Raimundas Šukauskas.

Tačiau Ukrainos tyrėjai kelia klausimą, ar formalūs akcininkų pasikeitimai reiškė ir tikrąjį verslo kontrolės perdavimą.

Jų kalbinti šaltiniai įtaria, kad ankstesni savininkai galėjo išsaugoti faktinę įtaką.

Vis dėlto ši aplinkybė nėra galutinai įrodyta.

Bendrovės registruose nurodytas savininkas ir galimas faktinis kontroliuojantis asmuo nėra tas pats, todėl tokio pobūdžio įtarimams patvirtinti reikalingi papildomi dokumentai bei atsakingų institucijų tyrimas.

Po karo pradžios – milžiniškas finansinis šuolis

Vienas labiausiai dėmesį patraukusių tyrimo aspektų – bendrovės finansinių rodiklių pokyčiai.

Ukrainos karinės žvalgybos pateiktais duomenimis, 2022 metais „Dognus“ turtas padidėjo nuo 7,48 mln. iki 42,96 mln. eurų.

Tai beveik šešis kartus didesnė suma.

Dar ryškesnis pokytis užfiksuotas vertinant pinigines lėšas.

Jos, tyrimo duomenimis, padidėjo nuo maždaug 86,7 tūkst. iki 23,21 mln. eurų.

Bendrovės pajamos tais metais pasiekė apie 55,1 mln. eurų.

Tokie skaičiai kelia klausimų apie veiklos masto pasikeitimą.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad augimas sutapo su Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžia.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad spartus įmonės finansinis augimas savaime nėra sankcijų pažeidimo įrodymas.

Norint nustatyti, ar buvo vykdoma neteisėta veikla, būtina išanalizuoti konkrečius sandorius, lėšų kilmę ir galutinius naudos gavėjus.

Ukrainos žvalgyba iškėlė rimtą įtarimą

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pateikė vertinimą, kad broliai Dolgovai galėjo išsaugoti faktinę „Dognus“ kontrolę.

Žvalgybos teigimu, bendrovė galėtų būti naudojama kaip tarpinė įmonė Europos Sąjungos jurisdikcijoje.

Tokios struktūros teoriškai gali padėti sudėtingiau atsekti tikruosius verslo ryšius ir finansinius srautus.

GUR kelia prielaidą, kad tai gali būti susiję su sankcijų ribojimų apėjimu.

Tačiau būtina aiškiai atskirti žvalgybos įtarimą nuo teisiškai nustatyto pažeidimo.

Viešai nepateikta galutinio Lietuvos teismo ar kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo būtų patvirtinta, kad „Dognus“ vykdė sankcijų apėjimo schemą.

Todėl bendrovės negalima vadinti kalta vien remiantis paskelbtu tyrimu.

Nepaisant to, pateikta informacija kelia pagrįstų klausimų, kuriuos galėtų išsamiai įvertinti Lietuvos atsakingos institucijos.

Dar viena detalė: verslininkų ryšiai su Rusijos valdžios aplinka

Ukrainos tyrime taip pat nagrinėjami brolių Dolgovų ryšiai su Kaliningrado srities politiniu elitu.

Skelbiama, kad jie anksčiau rėmė tuometį regiono gubernatorių Antoną Alichanovą.

Šis politikas vėliau tapo Rusijos pramonės ir prekybos ministru.

Dolgovų verslo renginiuose taip pat dalyvavo aukšti Rusijos pareigūnai ir valstybinių finansinių institucijų atstovai.

Tokie ryšiai patys savaime neįrodo neteisėtos veiklos.

Tačiau jie tampa reikšmingi vertinant verslo politinį kontekstą ir galimą įtaką Rusijos ekonomikai.

Ypač svarbi dar viena Ukrainos žurnalistų paskelbta aplinkybė.

Tyrime minima ir parama Rusijos kariuomenei

Ukrainos žurnalistų duomenimis, broliai Dolgovai yra sulaukę Rusijos karinių struktūrų padėkų.

Tyrime minima Baltijos laivyno 11-ojo armijos korpuso padėka verslininkams.

Taip pat skelbiama apie jų paramą kare dalyvaujantiems darbuotojams ir jų šeimoms.

Šios aplinkybės svarbios vertinant verslininkų ryšius su Rusijos valstybinėmis institucijomis.

Tačiau jos neleidžia automatiškai teigti, kad kiekvienas su jų verslu susijęs sandoris pažeidžia tarptautines sankcijas.

Būtent todėl sankcijų taikymo klausimais svarbus individualus asmenų, bendrovių ir konkrečių sandorių vertinimas.

Kodėl Lietuva vis dar leidžia rusiškų grūdų tranzitą?

Šis klausimas tampa pagrindiniu politinės diskusijos objektu.

Europos Sąjungos sankcijų sistema Rusijai apima daugybę prekių, paslaugų ir finansinių operacijų.

Tačiau ne visa rusiškos kilmės žemės ūkio produkcija yra vienodai draudžiama.

Maisto produktų prekybai taip pat taikomos atskiros taisyklės, susijusios su pasauliniu apsirūpinimu maistu.

Todėl svarbu atskirti rusiškų grūdų importą į Europos Sąjungą nuo jų tranzito į trečiąsias šalis.

Šių operacijų teisinis reguliavimas gali skirtis.

Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios imta papildomai tikrinti, ar gabenami grūdai nėra kilę iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.

Tai ypač svarbu, nes tokios produkcijos kilmė gali būti slepiama arba klaidingai deklaruojama.

Tačiau jei produkcija teisėtai kilusi iš Rusijos ir jos gabenimas nepažeidžia galiojančių ribojimų, vien rusiška kilmė nebūtinai reiškia draudžiamą tranzitą.

Būtent šią situaciją kritikuoja dalis Lietuvos politikų.

Laurynas Kasčiūnas ragina imtis griežtesnių veiksmų

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Ukrainos žurnalistams teigė, kad Lietuva turėtų kuo greičiau spręsti rusiškų grūdų tranzito problemą.

Jo vertinimu, tokia prekyba padeda Rusijai gauti biudžeto pajamų.

O valstybės biudžeto pajamos gali būti naudojamos ir karinėms reikmėms.

Politikas taip pat iškėlė klausimą dėl galimų papildomų sankcijų broliams Dolgovams.

Tačiau tokie sprendimai turėtų būti grindžiami patikrintais duomenimis ir priimami laikantis galiojančių teisinių procedūrų.

Šiuo metu kalbama apie politinį raginimą ir tyrime pateiktus įtarimus, o ne apie jau priimtą sprendimą įtraukti verslininkus į sankcijų sąrašus.

Kodėl ši istorija Lietuvai tokia nepatogi?

Lietuva tarptautinėje politikoje nuosekliai pasisako už griežtesnes sankcijas Rusijai.

Šalis aktyviai remia Ukrainą ir ragina partnerius didinti spaudimą Maskvai.

Tačiau ukrainiečių tyrimas atskleidžia sudėtingą situaciją.

Vienoje srityje Lietuva siekia apriboti Rusijos ekonomines galimybes, o kitoje per jos teritoriją vis dar gali būti gabenama rusiška žemės ūkio produkcija.

Tai nebūtinai reiškia įstatymų pažeidimą.

Tačiau kelia politinį ir moralinį klausimą: ar galiojantys ribojimai pakankami, jeigu Rusijos verslas ir toliau gali naudotis Europos Sąjungos transporto infrastruktūra?

Kita vertus, bet kokie papildomi draudimai turėtų būti įvertinti ir teisiniu, ir ekonominiu požiūriu.

Vien politinio nepasitenkinimo nepakanka įrodyti konkrečios bendrovės kaltę.

Todėl būtina atskirti du klausimus: ar Lietuva turėtų keisti tranzito politiką ir ar konkreti bendrovė galėjo pažeisti sankcijas.

Tai nėra tas pats.

Ką dabar turėtų išsiaiškinti Lietuvos institucijos?

Ukrainos paskelbti duomenys iškelia kelis svarbius klausimus.

Pirmiausia – kas šiuo metu yra tikrieji „Dognus“ naudos gavėjai ir ar bendrovės kontrolė atitinka oficialiai deklaruojamą nuosavybės struktūrą.

Antra – kokios kilmės produkcija gabenama per Lietuvą ir ar tinkamai tikrinami jos dokumentai.

Trečia – ar visi sandoriai atitinka Europos Sąjungos sankcijų reikalavimus.

Ketvirta – ar galiojantys teisės aktai leidžia pakankamai veiksmingai užkirsti kelią galimoms sankcijų apėjimo schemoms.

Atsakymai į šiuos klausimus būtų svarbūs ne tik konkrečiai bendrovei.

Jie galėtų turėti įtakos platesnei Lietuvos prekybos ir nacionalinio saugumo politikai.

Ukrainos tyrimas atskleidė problemą, kurios ignoruoti nebegalima

Naujausias ukrainiečių tyrimas neįrodo, kad Lietuvos valstybė sąmoningai padeda Rusijai apeiti sankcijas.

Jis taip pat neįrodo, kad „Dognus“ vykdė neteisėtą veiklą.

Tačiau paskelbti duomenys atskleidžia reikšmingus rusiškų grūdų tranzito mastus ir verslo ryšius, kuriuos būtina įvertinti.

Ypač daug klausimų kelia galimos bendrovės sąsajos su Kaliningrado verslininkais ir po Rusijos invazijos smarkiai išaugę finansiniai rodikliai.

Tuo pat metu išlieka platesnė politinė problema – Lietuva, skirtingai nei kai kurios kaimyninės valstybės, kol kas nėra įvedusi bendro rusiškų grūdų tranzito draudimo.

Svarbiausias šios istorijos klausimas – ne vien tai, kiek rusiškų grūdų pervežama per Lietuvą. Daug svarbiau išsiaiškinti, kas iš šio verslo gauna pajamas, ar visi sandoriai teisėti ir ar galiojantys ribojimai iš tiesų atitinka Lietuvos deklaruojamą siekį mažinti Rusijos galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.