Europoje – nerimą keliantis lūžis: vaikų skiepijimo rodikliai smunka 16-oje ES šalių, tačiau tyrimas neparodė, kad vakcinos neveikia

Dešimtmečius Europoje vaikų skiepijimo rodikliai daugiausia judėjo viena kryptimi – aukštyn. Tačiau nauja ilgalaikių duomenų analizė atskleidė ryškų pokytį: 16-oje Europos Sąjungos valstybių pastaraisiais metais sumažėjo bent keturių iš septynių tirtų vaikų vakcinų aprėptis.

Kai kur situacija dar ryškesnė. Bulgarijoje, Kipre, Airijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Švedijoje mažėjimo tendencija nustatyta visų septynių analizuotų vakcinų atveju.

Tačiau tyrimo rezultatuose slypi labai svarbi detalė, kurios negalima praleisti.

Mokslininkai nenustatė, kad vaikų vakcinos tapo mažiau veiksmingos ar kad Europa „suabejojo jų nauda“. Tyrimas analizavo tai, kiek vaikų paskiepijama, o ne vakcinų veiksmingumą.

Išanalizavo daugiau nei keturis dešimtmečius

Italijos mokslininkai nagrinėjo PSO ir UNICEF duomenis iš visų 27 Europos Sąjungos valstybių.

Analizė apėmė laikotarpį nuo 1980 iki 2024 metų ir septynias įprastų vaikų vakcinų grupes – tarp jų vakcinas nuo tymų, poliomielito, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, raudonukės, pneumokokinės ir Hib infekcijos.

Ilgalaikis vaizdas buvo palankus: dešimtmečius daugelyje Europos valstybių skiepijimo aprėptis augo.

Tačiau maždaug 2019–2022 metais dalyje šalių įvyko lūžis.

Kai kur rodikliai nustojo augti, kitur pradėjo mažėti.

Šešiose valstybėse rezultatai išsiskyrė labiausiai

Ryškiausias mažėjimas nustatytas Bulgarijoje, Kipre, Airijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Švedijoje.

Šiose valstybėse naujausiu laikotarpiu mažėjimo tendencija pastebėta visų septynių analizuotų vakcinų atveju.

Vokietijoje ir Ispanijoje mažėjo penkių iš septynių vakcinų aprėptis.

Prancūzijos ir Italijos situacija buvo mišresnė – keturių vakcinų aprėptis didėjo, trijų mažėjo.

Tai svarbu, nes nėra vienos visai Europai tinkančios išvados.

Kai kurios valstybės išlaiko itin aukštus rodiklius. Pavyzdžiui, Liuksemburgas ir Portugalija pasiekė bent 95 proc. aprėptį visų septynių analizuotų vakcinų atveju. Rumunijoje situacija buvo gerokai prastesnė – aprėptis nesiekė 80 proc.

Kodėl lūžis prasidėjo būtent tuo metu?

Viena įdomiausių tyrimo detalių – laikas.

Daugelis mažėjimo tendencijų prasidėjo 2019–2022 metais, taigi sutapo su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais sveikatos apsaugos sistemos sutrikimais.

Pandemijos metu dalis įprastų sveikatos paslaugų buvo atidedamos, sveikatos priežiūros darbuotojai buvo nukreipiami kitoms užduotims, o šeimoms kai kur tapo sunkiau pasiekti gydymo įstaigas.

Tačiau mokslininkai pabrėžia svarbų apribojimą.

Vien tai, kad du reiškiniai sutapo laike, neįrodo, jog pandemija buvo vienintelė ar tiesioginė skiepijimo mažėjimo priežastis.

Tam reikėtų atskirų tyrimų.

Problema gali būti ne vien galimybė pasiskiepyti

Yra ir antras veiksnys – pasitikėjimas.

UNICEF duomenys rodo, kad po pandemijos dalyje Europos ir Centrinės Azijos valstybių sumažėjo žmonių, manančių, kad vaikų vakcinacija yra svarbi.

UNICEF yra užfiksavusi tokį mažėjimą 29 regiono valstybėse.

2026 metais paskelbta sisteminė Europos tyrimų apžvalga taip pat parodė, kad tėvų sprendimus veikia keli skirtingi dalykai: pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, baimė dėl šalutinio poveikio, galimybės patogiai gauti skiepijimo paslaugą ir tai, kiek pavojinga šeimai atrodo pati liga.

Taigi paprastas paaiškinimas „europiečiai nebenori skiepyti vaikų“ būtų per daug supaprastintas.

Naujausi duomenys atskleidžia netikėtą posūkį

Yra ir kita svarbi aplinkybė.

Nors 1980–2024 metų analizė rodo blogėjančias tendencijas dalyje ES valstybių, naujausi 2025 metų PSO ir UNICEF duomenys jau rodo tam tikrą atsigavimą platesniame Europos ir Centrinės Azijos regione.

Trečią difterijos, stabligės ir kokliušo vakcinos dozę gavusių vaikų dalis Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje padidėjo nuo 86 iki 87 proc.

Tačiau iki priešpandeminio lygio dar trūksta nemažai – 2019 metais rodiklis siekė 92 proc.

Tai reiškia, kad vaizdas nėra vien juodas arba baltas.

Dalis ankstesnio nuosmukio jau kompensuojama, tačiau skirtingų valstybių situacija išlieka labai nevienoda.

Kodėl keli procentai gali būti svarbūs?

Skirtumas tarp, pavyzdžiui, 95 ir 90 procentų iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis.

Tačiau infekcinių ligų atveju svarbu ne tik bendras šalies vidurkis.

Jeigu viename mieste ar bendruomenėje susidaro didesnė nepaskiepytų žmonių grupė, infekcijai atsiranda daugiau galimybių plisti.

Todėl specialistams svarbi ne tik šiandieninė vakcinacijos aprėptis, bet ir jos kryptis.

Antraštė gali suklaidinti – tyrimas neabejojo skiepų nauda

Tai svarbiausia naujojo tyrimo detalė.

Jo rezultatai nerodo, kad mokslininkai nustatė mažesnę vaikų vakcinų naudą.

Jie taip pat neparodė, kad vakcinos tapo neveiksmingos.

Tyrimas parodė visai ką kita – dalyje Europos valstybių mažėja vaikų, gaunančių įprastus skiepus, dalis.

PSO, UNICEF ir Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu taip pat išlieka aiški: vakcinacija laikoma viena svarbiausių priemonių apsaugant vaikus ir visuomenę nuo vakcinomis išvengiamų infekcijų.

Todėl tikroji šios istorijos intriga yra ne klausimas, „ar skiepai veikia?“, o kitas: kodėl po dešimtmečius trukusio augimo dalyje Europos valstybių šeimos vis dažniau lieka už įprastų vaikų skiepijimo programų ribų – ir ar Europai pavyks šią tendenciją pakeisti.